Auditas – pagalba ar papildoma našta įmonėms?

Auditas – tai įmonės finansinių ataskaitų tikrinimas ir jų teisingumo patvirtinimas. Žodis tikrinimas daugumai buhalterių gali sukelti panašių emocijų kaip ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau VMI) patikrinimas, juk auditoriai visą įmonę “išnarsto po kaulelį” ir neduoda ramybės su savo klausimais ir prašymais. Ar toks požiūris teisingas?

   Prieš auditą....                                       Po audito...

Vadovaujantis LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatomis, metinių finansinių ataskaitų auditas turi būti atliktas:

1.      Valstybės ir savivaldybės įmonėse, viešojo intereso įmonėse, akcinėse bendrovėse, kooperatinėse bendrovėse (kooperatyvuose), tikrosiose ūkinėse bendrijose ir komanditinėse ūkinėse bendrijose, kuriose visi tikrieji nariai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, taip pat uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose akcininkė yra valstybė ir (arba) savivaldybė.

2.      Uždarosiose akcinėse bendrovėse, kooperatinėse bendrovėse (kooperatyvuose), tikrosiose ūkinėse bendrijose ir komanditinėse ūkinėse bendrijose, kuriose visi tikrieji nariai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, jeigu jų ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija šiuos dydžius:

1)      pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus –  3 500 000 eurų;

2)      balanse nurodyto turto vertė – 1 800 000 eurų;    

3)      vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus – 50.

Rinkti ir atšaukti atestuotą auditorių ar audito įmonę metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditui atlikti gali tik akcininkai. Galbūt dėl to įmonės vadovybei ar buhalterijai iš pradžių gali kilti neigiamų emocijų, tačiau nusiteikti priešiškai nereikėtų, kadangi iš audito gaunama tikrai nemažai naudos. Audituojamos įmonės turi galimybę konsultuotis su patyrusiu specialistu, ištaisyti padarytas klaidas bei išvengti jų pasikartojimo ateityje. Atsiranda normalus žmogiškas bendravimas tarp įmonės ir auditoriaus. Sunku būtų įsivaizduoti auditorių, kuris apsiribotų tik finansinių duomenų analize ir verdikto konstatavimu.

           Audito rinkos apžvalga parodo, kad audituotų įmonių dalis sudaro tik 1,74 proc. visų veikiančių juridinių asmenų Lietuvoje. Žinoma, į šį skaičių įeina ir tos įmonės, kurioms auditas neprivalomas, jos sudaro apie 23% visų atliktų auditų Lietuvoje per 2015 m. Savanoriškas audito atlikimas yra dar vienas įrodymas, kad įmonės gauna naudos iš atliekamų audito procedūrų.

O kiek yra tokių įmonių, kurios audito neatlieka, nors jis yra privalomas? 2017 metais Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (toliau AVNT) atlikta finansinių ataskaitų kokybės tyrimo apžvalga parodė liūdnus rezultatus. Finansinių ataskaitų kokybės tyrimui pagal AVNT nustatytus kriterijus buvo atrinktos 100-to didžiausių įmonių, pagal pardavimo grynųjų pajamų dydį pelno (nuostolių) ataskaitoje, 2015 finansinių metų neaudituotos finansinės ataskaitos, kurios parengtos pagal Verslo apskaitos standartus. Tyrimas parodė, kad privalomojo audito reikalavimo laikosi tik 3 proc., t. y. tiktai 2 įmonės atliko auditą iš 60, kurioms jis buvo privalomas. Tikriausiai tokių įmonių vadovams ir akcininkams vertėtų priminti, kad už atitinkamų ataskaitų (tam tarpe ir auditoriaus išvados) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatyta tvarka užtraukia baudą vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo 200 iki 3 000 eurų (Administracinių nusižengimų kodekso 223 str.).

Mažas audito atlikimo procentas rodo, kad įmonėse vis tik vyrauja to „piktojo auditoriaus“ įvaizdis, nors jis yra visiškai klaidingas. Į auditorių reikia žiūrėti ne kaip į tironą, o kaip į apskaitos profesionalą, kuris gali jums padėti.

KTU EVF studentė Raminta Santockytė