Konsoliduotosios finansinės ataskaitos: viskas ką reikia žinoti

 

           

Konsoliduotosios finansinės ataskaitos – tai įmonių grupės bendra finansinė atskaitomybė, rengiama vadovaujantis teisės aktais ir laikantis pagrindinio principo – duomenų palyginamumo. Tai reiškia, kad visų įmonių grupės įmonių apskaitos politika turi būti vienoda. Tuo atveju, jei patronuojamoje įmonėje buvo taikomi kitokie apskaitos ir turto vertinimo metodai negu patronuojančioje įmonėje, turi būti atliekamas naujas vertinimas, taikant tuos pačius apskaitos ir turto vertinimo metodus, išskyrus tuos atvejus, kai naujo vertinimo rezultatai būtų nereikšmingi. Visų įmonių grupės įmonių finansinių ataskaitų formos turi būti vienodos. Įmonių grupė – patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamosios įmonės.


        Patronuojančioji įmonė – įmonė, kuri kitai įmonei gali daryti tiesioginį ar netiesioginį lemiamą poveikį. Netiesioginis lemiamas poveikis įmonei daromas kitos įmonės per savo patronuojamąsias įmones arba patronuojamųjų įmonių patronuojamąsias įmones. Tiesioginis lemiamas poveikis įmonei atsiranda, kai įmonė turi daugiau kaip pusę kitos įmonės akcijų arba įmonė, būdama kitos įmonės dalyvė, turi teisę rinkti ar atšaukti tos kitos įmonės vadovą ir kitus valdymo narius. Taip pat tiesioginį lemiamą poveikį įmonės gali daryti pagal sudarytą sutartį arba pagal steigimo sutartį ar įstatus.

Patronuojamoji (dukterinė) įmonė – tai įmonė, kuriai kita įmonė gali daryti tiesioginį ar netiesioginį lemiamą poveikį. Sudarant konsoliduotąsias finansines ataskaitas vadovaujamasi: Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymu; 16 VAS „Konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir investicijos į patronuojamąsias įmones“; 14 VAS „Verslo jungimai“. LR įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas taikomas akcinėms bendrovėms, uždarosioms akcinėms bendrovėms bei tikrosioms ūkinėms bendrijoms ir komanditinėms ūkinėms bendrijoms, galinčioms daryti tiesioginį ar netiesioginį lemiamą poveikį vienai ar kelioms įmonėms, kurios yra pelno siekiantys juridiniai asmenys. Taip pat bankams, kredito ir Finansų įstaigoms, reguliuojamos rinkos operatoriui, Lietuvos centriniam vertybinių popierių depozitoriumui, draudimo ir perdraudimo įmonėms.

Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys

Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį sudaro įmonių grupės finansinės ataskaitos, sudarytos ir pateiktos kaip vienos įmonės finansinės ataskaitos:

·         Konsoliduotasis balansas;
·         Konsoliduotoji pelno (nuostolių) ataskaita;
·         Konsoliduotoji pinigų srautų ataskaita;
·         Konsoliduotoji nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;
·         Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas.
 

Visos šios konsoliduotosios finansinės ataskaitos sudaro nedalomą visumą. Jeigu jos sudaromos vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais, tai finansinių ataskaitų pavadinimai gali būti kitokie.

 

Kada sudaromos konsoliduotosios finansinės ataskaitos?

Konsoliduotosios finansinės ataskaitos rengiamos, kai patronuojančioji įmonė įgyja teisę daryti lemiamą poveikį patronuojamajai įmonei. Į ataskaitas patronuojamosios įmonės veiklos rezultatai, turtas ir įsipareigojimai įtraukiami nuo lemiamo poveikio atsiradimo datos. Atsiradus lemiamam poveikiui, patronuojamoji įmonė turi sudaryti finansines ataskaitas, kurių data gali sutapti su lemiamo poveikio pradžios data arba skirtis ne daugiau kaip dviem mėnesiais. Konsoliduotosios finansinės ataskaitos sudaromos pagal reikšmingiausių patronuojamųjų įmonių finansinių ataskaitų sudarymo data (ji nebūtinai sutampa su kalendoriniais metais). Įmonių grupė gali konsoliduoti ir skirtingų laikotarpių finansines ataskaitas, jei įmonių grupės įmonėms parengti finansines ataskaitas iki konsolidavimo datos sudėtinga. Laikotarpis tarp atskiros įmonės metinių finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų metinių finansinių ataskaitų datų negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai. Jeigu ši sąlyga netenkinama, patronuojamosios įmonės finansinės ataskaitos turi būti parengiamos tam pačiam ataskaitiniam laikotarpiui kaip ir patronuojančiosios įmonės.

Pasirengimas ir sudarymas konsoliduotųjų finansinių ataskaitų

Darbai, kuriuos būtina atlikti prieš rengiat konsoliduotąsias finansines ataskaitas:

·         įsitikinti, kad įmonių grupėje buvo taikyti tie patys apskaitos, turto ir įsipareigojimų vertinimo metodai bei tie patys finansinių ataskaitų rengimo laikotarpiai;
·         suderinti įmonių grupės įmonių tarpusavio sandorių rezultatus ir likučius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje;
·         perskaičiuoti užsienio šalyse įregistruotų patronuojamųjų įmonių finansines ataskaitas konsoliduotųjų finansinių ataskaitų valiuta.

Konsolidavimo procedūros:

·         patronuojančiosios ir patronuojamųjų įmonių finansinės ataskaitos sujungiamos nuosekliai sudedant analogiškų straipsnių sumas;
·         eliminuojami visi konsoliduojamųjų įmonių tarpusavio operacijų ir sandorių rezultatai;
·         eliminuojama patronuojančiosios įmonės savų akcijų balansinė vertė, kurias turi pati įmonė arba kita grupės patronuojamoji įmonė;
·         eliminuojama kiekvienos patronuojamosios įmonės, kurios finansinės ataskaitos konsoliduojamos, nuosavo kapitalo dalis, proporcinga šiai įmonių grupei priklausančių jos akcijų daliai, ir įmonių, kurios turi tos patronuojamosios įmonės akcijų, balansinė akcijų vertė.

Įsigijus patronuojamosios įmonės akcijų, prestižas, pelnas arba nuostoliai dėl investicijos įsigijimo apskaičiuojami ir konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose parodomi 14-ojo verslo apskaitos standarto „Verslo jungimai“ nustatyta tvarka;

            Pirmą kartą sudarant konsoliduotąsias finansines ataskaitas, šių finansinių ataskaitų skiltyje Praėjęs ataskaitinis laikotarpis pateikiami atskirų patronuojančiosios įmonės finansinių ataskaitų duomenys, išskyrus atvejį, kai daryti lemiamą poveikį patronuojamajai įmonei patronuojančioji įmonė turėjo teisę jau praėjusiais ataskaitiniais laikotarpiais. Tokiu atveju finansinių ataskaitų skiltyje Praėjęs ataskaitinis laikotarpis pateikiami konsoliduoti patronuojančiosios ir patronuojamųjų įmonių finansinių ataskaitų duomenys.
 

Įsidėmėtina – konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudarytos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonių grupės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus, sudarant ataskaitas naudojama valiuta eurai, o prireikus – ir eurai, ir užsienio valiuta.

            Maža įmonių grupė gali nesudaryti konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, tačiau ši nuostata negalioja, jeigu įmonių grupėje yra bent viena viešojo intereso įmonė. Jeigu konsoliduotąsias finansines ataskaitas savo nuožiūra nusprendžia sudaryti Lietuvoje įregistruota įmonė, kuri šių ataskaitų rengti neprivalo, konsoliduotoji atskaitomybė turi būti sudaryta vadovaujantis šią finansinę atskaitomybę reglamentuojančiais teisės aktais.
           Reikia įsidėmėti, kad prie metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų privalomai sudaromas ir konsoliduotasis metinis pranešimas. Jame pateikiama visa svarbi įmonių grupės informacija apie veiklą ir jos plėtrą, veiklos rezultatų analizė, svarbūs įvykiai po finansinių metų pabaigos, įmonių grupės veiklos planai ir prognozės bei kiti įmonių grupės veiklai svarbūs duomenys, siekiant išlaikyti stabilią veiklą ir didinti įmonių grupės plėtrą.
            Taip pat vertėtų žinoti, jog konsoliduotąsias finansines ataskaitas sudarančiose įmonėse turi būti atliktas metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas, patikrintas jų teisingumas. Konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir konsoliduotasis metinis pranešimas teikiami juridinių asmenų registrui. Už šių ataskaitų rengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako patronuojančiosios įmonės vadovas.
 

Patronuojanti įmonė gali nesudaryti konsoliduotosios finansinės atskaitomybės, jeigu patronuojančios įmonės ir jos dukterinių įmonių bendri rodikliai dviejų iš eilės finansinių metų, įskaitant ataskaitinius finansinius metus, neviršija dviejų iš šių dydžių (ši nuostata netaikoma, jeigu įmonių grupėje yra viešojo intereso įmonė):

1.      Pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus (neatskaitant tarpusavio pardavimo pajamų) - 8 700 000 Eur;
2.      Bendra balanse nurodyto turto vertė (neatskaitant tarpusavio sandorių) - 5 300 000 Eur;
3.      Vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus - 75.

Dukterinės įmonės finansinės ataskaitos gali būti nekonsoliduojamos, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1.      Dukterinės įmonės akcijos įsigytos numatant jas parduoti per vienus metus nuo įsigijimo dienos;
2.      Dukterinės įmonės veiklai taikomi reikšmingi ilgalaikiai apribojimai, kurie suvaržo jos galimybę perleisti patronuojančiai įmonei turtą ir lėšas ir įgyvendinti valdymą;
3.      Informacija reikalinga konsoliduotajai finansinei atskaitomybei sudaryti, negali būti pateikta be ypač didelių išlaidų.

Dukterinės įmonės finansinės ataskaitos gali būti nekonsoliduojamos, jeigu ta įmonė nereikšminga įmonių grupės požiūriu t.y. jos turtas finansinių metų pabaigoje neviršija 5 proc. patronuojančios įmonės turto, o pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius metus neviršija 5 proc. patronuojančios įmonės pardavimo grynųjų pajamų per tą patį laikotarpį. Ši nuostata netaikoma, jeigu įmonių grupėje yra kelios dukterinės įmonės ir jų finansinių ataskaitų nekonsolidavus būtų pažeistas reikšmingumo principas ir reikalavimas teisingai parodyti įmonių grupės finansinę būklę.

           Patronuojanti įmonė, turinti tik dukterines įmones, kurių kiekviena atskirai ir visos kartu yra nereikšmingos, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų gali nesudaryti.

2016 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-576 4, 6, 10, 12, 13, 14 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 10-1 straipsniu įstatymu Nr. XIII-95 pakeistas LR įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas.

Pakeitimai susiję su įstatymo nuostatų taikymu konsoliduotajai socialinės atsakomybės ataskaitai, pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas 6 straipsnis, nustatantis išimtis, kai patronuojančioji įmonė, būdama kitos įmonių grupės patronuojamoji įmonė, nesudaro konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir konsoliduotojo metinio pranešimo. Įstatymo 10 straipsnis papildytas nauja dalimi, nustatančia, kad viešojo intereso įmonės, kurios yra didelės įmonių grupės, kurios vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus paskutinę finansinių metų dieną viršija 500, patronuojančiosios įmonės į konsoliduotąjį metinį pranešimą įtraukia konsoliduotąją socialinės atsakomybės. Įstatymas papildytas 10(1) straipsniu, aiškinančiu kokia informacija turi būti pateikta konsoliduotoje socialinės atskaitomybės ataskaitoje. Kiti įstatymo pakeitimai taip pat susiję su reikalavimais, kurie taikomi įmonėms, sudarančioms konsoliduotąją socialinės atskaitomybės ataskaitą.

         Įstatymas įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d. ir taikomas rengiant 2017 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių įmonių grupės konsoliduotuosius metinius pranešimus.

Parengė KTU EVF studentė Natalja Vitvickienė