Artėjančios Mokestinės reformos Estijoje

Daugeliu aspektų Estija po nepriklausomybės paskelbimo tapo pirmaujančia Baltijos šalimi. Europos Komisijos duomenimis Europos Sąjungos narių progreso inovacijų srityje Estija jau priskiriama prie pažangių inovatorių, kol Lietuva ir Latvija vis dar prie besivystančių šalių. Nors Lietuva lenkia Estiją švietimo srityje, tačiau Estija lenkia Lietuvą finansavimo, investavimo, inovacijų ir kitose srityse. Galbūt tai reiškia, kad turėtume labiau atkreipti dėmesį į kaimynės priimamus naujus sprendimus, rengiamas strategijas, vykdomas reformas šiose srityse. Galime analizuoti Estijos reformas, įžvelgti jose teigiamus bruožus ir pritaikyti panašias reformas gerinant mūsų valstybės švietimo, finansų, inovacijų sistemas.

Pirmoji Estijos mokestinė reforma, kurią verta apžvelgti, Estijos pelno mokesčio pasikeitimai. Šių metų balandžio 17d. Estijos finansų ministras pateikė Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektą. Šiuo projektu siekiama sumažinti pelno mokesčio tarifą nuo šiuo metu esančio 20% iki 14%. Šis mažesnis tarifas bus taikomas įmonėms, kurios reguliariai (trejus metus iš eilės) moka dividendus. Tačiau verta paminėti ir tai, kad Estija yra vienintelė ES šalis, kurioje pelno mokestį reikia mokėti tik tada, kai skirstomas pelnas, kitaip tariant, kai mokami dividendai, perkamas turtas akcininkų naudai ar mažinamas įstatinis kapitalas. Palyginimui, Lietuvoje pelno mokesčio tarifas yra 15%, kuris yra mažesnis nei šiuo metu Estijoje ir vienas iš mažiausių visoje Europoje. Tačiau netgi ir šiomis verslui nepalankesnėmis (mokestine prasme, nes didesnis dabartinis mokesčio tarifas) sąlygomis Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas teigia, kad tarptautinėms įmonėms kurtis ar įkurti savo kontroliuojančias įmones patraukliau Estijoje nei Lietuvoje. Jo nuomone taip yra dėl didesnio estų valdžios pasitikėjimo verslu. Estijoje buvo priimtos priemonės, kurios garantavo darbo santykių lankstumą, tai tik padėjo šalies darbo rinkai klestėti. Taigi šis pelno mokesčio tarifo mažinimas turėtų tik dar labiau paskatinti verslų kūrimąsi Estijoje.

Antroji Estijos reforma, kurią taip pat verta aptarti, susijusi su tuo pačiu pelno mokesčiu. Tai yra pasiūlymas pelno mokesčiu apmokestinti neatlygintinas arba ilgalaikes paskolas, gautas iš bendrovės pelno ir suteiktas patronuojančiai įmonei ar kitoms grupės įmonėms. Tokiu būdu siekiama paslėptų pelno perleidimų taip išvengiant pelno mokesčio. Tokios teikiamos paskolos, pervedimai į grupės sąskaitą bus laikomi su verslu nesusijusiomis išmokomis ir apmokestinamos 20% tarifu. Tačiau jeigu paskola bus grąžinta per dvejus metus, tai bus grąžintas ir sumokėtas pelno mokestis. Ši reforma turėtų paskatinti bendroves paskirstyti pelną kaip dividendus, o ne kaip paskolas. Taip pat po šios reformos turėtų padidėti teisėtumo aiškumas (nebekiltų klausimas, kurios suteiktos paskolos yra pažeidžiančios teisės aktus ir kurios ne), sumažėtų tokių neleistinų paskolų skaičius ir taip sumažėtų teisinių ginčų kiekis. Lietuvoje su šia paskolų problema beveik nesusiduriama, nes visas pelnas apmokestinamas pelno mokesčiu, o ne tik paskirstytasis pelnas kaip Estijoje. Taigi mokesčių sistemų tyrėjo Leono Lingio nuomone, Estija po šios reformos įsigalėjimo taps panašesne į Lietuvą ir Latviją bei šie pokyčiai turės didelę įtaką ne tik Lietuvos, bet ir visoms užsienio bendrovėms, kurios yra įsikūrusios Estijoje.  

Trečioji aktuali Estijos reforma susijusi su savarankiškos gyventojų veiklos apmokestinimu. Savarankišku verslu užsiimantys gyventojai dažniausiai skundžiasi sudėtinga ir vis besikeičiančia mokestine prievole. Siekdama sumažinti skundų skaičių šiuo klausimu, Estija planuoja įvesti naują verslo formą. Estijos Mokesčių ir muitų politikos generalinio sekretoriaus pavaduotojas Dmitris Jegorovas aiškina, kad nuo 2018m. Estijos gyventojai, kurie nori teikti paslaugas ar parduoti prekes kitiems gyventojams ar įmonėms, galės atsidaryti specialią verslo sąskaitą banke. 20% visų lėšų, kurios pateks į šią sąskaitą, bus pervestos mokesčių administratoriui (tai prilygs mokesčių atskaitymui), o likusius 80% pinigų žmogus galės panaudoti kaip nori. Tokiu būdu nebebus mokesčių susigrąžinimo galimybės, tad nebereikės sąnaudų dokumentų ar darbo sutarčių. Buvusi finansų ministrė, seimo narė Ingrida Šimonytė teigia, kad galima šią Estijos reformą pritaikyti ir Lietuvoje, nes šiuo metu turime panašią kategoriją – verslo liudijimą, reiktų tik supaprastinti jo mokestį, nes šiuo metu jis skaičiuojamas ne nuo apyvartos, o nuo pelno ir fiksuota suma, o ne procentine dalimi. Taigi ši Estijos reforma palengvins savarankišku verslu užsiimančių gyventojų veiklą ir jeigu ji turės teigiamą įtaką, tai bus galima pritaikyti ir Lietuvoje.

Taigi Estija yra ta šalis, į kurią Lietuva gali lygiuotis. Galbūt vykdant reformas, kurių pagalba Lietuvos mokestinė sistema supanašėtų į Estijos, Lietuvoje lengviau kurtųsi verslai, būtų lengviau verslais jau užsiimantiems gyventojams. Būtent dėl šios priežasties turėtume atkreipti dėmesį į šias tris ir kitas Estijos mokestines reformas.

Straipsnį parengė Roberta Orlaitė

ŠALTINIAI:

·          Vytautas Guoga „LIETUVA, LATVIJA IR ESTIJA PER ES INOVACIJŲ SĄJUNGOS SUVESTINĖS PRIZMĘ“, prieiga per: http://www.tb.lt/PIC/PNA/PNA/PNA-53_str-02.pdf

·          „Key Tax Changes in the Baltic States“, prieiga per: https://www.grantthornton.lt/en/insights/tax-changes/

·          Global Tax Alert „Estonia proposes key changes to corporate income tax rules“, prieiga per: http://www.ey.com/gl/en/services/tax/international-tax/alert--estonia-proposes-key-changes-to-corporate-income-tax-rules

·          Estonia 2020 Action Plan 2015-2020, prieiga per: https://riigikantselei.ee/sites/default/files/content-editors/Failid/eesti2020/eesti2020_action_plan_en_05.05.16.pdf

·          „Verslo aplinkos skirtumai Lietuvoje ir Estijoje: turime ko pasimokyti“, prieiga per: http://www.technologijos.lt/n/zmoniu_pasaulis/redakcijos_akiratis/S-24237/straipsnis/Verslo-aplinkos-skirtumai-Lietuvoje-ir-Estijoje:-turime-ko-pasimokinti

·           „Estija imasi radikalios mokestinės pertvarkos: galbūt laikas ir Lietuvai?“ Prieiga per: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/estija-imasi-radikalios-mokestines-pertvarkos-galbut-laikas-ir-lietuvai.d?id=73530480

·          „Estija nusprendė susirinkti pelno mokestį – karpo 0% lengvatą“, prieiga per: http://www.vz.lt/finansai-apskaita/2017/03/29/estija-nusprende-susirinkti-pelno-mokesti--karpo-0-lengvata