Ką turėtu žinoti Jungtinės Karalystės emigrantai apie mokesčių sistemą?

Kiekvienoje šalyje vyrauja sava nustatyta mokesčių sistema, kuri yra pagrindinis pajamų formavimos būdas, užtikrinantis valstybės ekonominę raidą. Mokesčius ir įmokas į  biudžetą nustato tos pačios šalies išleisti įstatymai. Jie paruošti ir suderinti pagal ES reglamentuojančius teisės aktus.

Taigi Lietuvoje svarbiausia tema – emigrantai, tai pabandykime pasidomėti apie mokesčius Didžiojoje Britanijoje. Kadangi tai yra viena labiausiai dominanti šalis lietuvos emigrantams. Todėl šiame straipsnyje pabandykime aptarti pagrindinius šios šalies mokesčius bei juos palyginti su Lietuvos mokescčiais.

Draudimo įmokos

Žinoma Jungtinėje Karalystėje, didžiausias valdžios pajamų sektorius yra nacionalinio draudimo įmokos. Šią įmoka turi mokėti kiekvienas nuolatinis gyventojas  ar naujai atvykęs darbo migrantas. Norint įsidarbint reikalingas nacionalinio draudimo numeris (NIN - National Insurance Number) iš vietinio darbo centro ar kitaip darbo biržos. Šis numeris parodo  asmens naconalinio draudimo įmokas bei suteikiamas visam gyvenimui. Kol gaunamas tikrasis numeris, galima naudotis laikinuoju numeriu. Tikrojo gavimas gali užtrukti iki 2 mėnesių ar net ilgiau priklausomai nuo miesto. NIN yra skirstomos į 4 klases, kurios priklauso nuo to kiek uždirbate ir ar esate įdarbintas, ar laisvai samdomas darbuotojas.

Pridėtinės vertės mokestis (PVM)

Taip pat, dar vienas iš valstybės pajamų šaltinių yra pridėtinės vertės mokestis (PVM), kuris siekia 20%. Tam tikroms prekėms ar paslaugoms yra taikomas:

·         mažesnis PVM 5%, kaip vidaus dujų tiekimui;

·  „nulio tarifas“ daugumai maisto produktų ir vaikų drabužiams.

Lietuvoje PVM yra kiek didesnis prekėms ir paslaugoms 21%. Taip pat yra lengvatų tokių kaip:

·   9% lengvata taikoma knygoms, keleivių ar keleivių bagažo vežimo paslaugoms;

·   5% vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms;

·   0% tam tikriems paslaugų ar prekių sandoriams.

Pajamų mokesčiai

Didžiojoje Britanijoje taip pat taikomas ir pajamų mokestį (Income Tax) moka visi dirbantys asmenys, tiek employed, ar self-employed. Jei uždirbamos pajamos nervišyja neapmokestinamo minimumo (kasmet jis keičiasi), galima nemokėti pajamų mokesčio.

Kai uždirbta pinigų suma peržengia neapmokestinamų pajamų ribą, pradedate mokėti pajamų mokestį. Mokesčių dydis priklauso nuo gaunamų pajamų dydžio, t. y. kuo daugiau uždirbate, tuo daugiau reikia sumokėti mokesčio

Taigi, pajamų mokestis yra vienintelis didžiausias valdžios sektoriaus pajamų šaltinis Jugtinėje Karalystėje, sudarantis apie 30 procentų visos sumos. Šis mokestis yra apmokestinamas nuo tam tikrų metinių pajamų per metus, todėl procentali dalis gali labai skirtis nuo uždirbamos sumos. Lietuvoje pajamų mokestį sudaro 15% nepriklausomai nuo uždirbamos sumos.

Kiti mokesčiai

Akcizai

Vienas iš neapseinamų mokesčių Jungtinėje Karalystėjeyra akcizai, kaip ir Lietuvoje nustatytiems objektams kaip tabakas ar alkoholis. Tačiau yra iššimčių, kurių nėra pas mus. Apmokestintas lošimas, transporto priemonės, kaip automobiliai, motociklai priklausomai nuo jų darbinio tūrio, kuro tipo, išmetamųjų dujų kiekio.

Kapitalo prieaugio mokestis

Kapitalo prieaugis apmokestinamas 18 arba 28 proc. (Asmenims) arba taikant ribinę pelno mokesčio normą (įmonėms).
Pagrindinis principas yra tas pats asmenims ir įmonėms - mokestis taikomas tik turint kapitalo turtą, o pelnas skaičiuojamas kaip skirtumas tarp pardavimo pajamų ir "bazinės kainos", kuris yra pradinė pirkimo kaina plius leistinos susijusios išlaidos.

Tačiau nuo 2008 m. Balandžio 6 d. Apmokestinamojo pelno dydis ir lengvatos skiriasi tarp asmenų ir bendrovių. Bendrovės taiko "indeksavimo lengvatą" pagal bazinę kainą, padidindamos ją pagal Mažmeninių kainų indeksą, kad (plačiąja prasme) pelnas būtų apskaičiuojamas pagal infliacijos pagrindą (taikant skirtingas taisykles, taikomas pelnui, gautam iki 1982 m. Kovo mėn.). Tuomet pelnas apmokestinamas taikant ribinę pelno mokesčio normą.
Asmenims apmokestinami vienodi 18 proc. (Arba nuo 2010 m. Birželio 22 d., 28 proc. Aukštesnio tarifo mokesčių mokėtojams) be indeksavimo lengvatos. Tačiau, jei reikalaujama, kad verslininkams būtų teikiama pagalba, norma yra 10 procentų. Kapitalo nuostoliai iš ankstesnių metų gali būti perkelti į priekį.

Išlaidos verslui (pvz., Nekilnojamojo turto versle), kurias pateikia asmuo, gali būti reikalaujama kaip kapitalo prieaugio pašalpa. Ar reikalingos išlaidos už pajamas (potencialiai mažinantį pajamų mokestį) ar kapitalą (potencialiai mažinant kapitalo prieaugio mokestį) priklauso nuo to, ar turtas buvo pagerintas: jei jo nėra, jis yra prieš pajamas; jei buvo keletas, tai yra prieš kapitalą.
Pervedimai tarp vyro ir žmonos arba tarp pilietinių partnerių kristalizuoja kapitalo prieaugį, o vietoj perkeliamos pirkimo kainos (knygos kaina). Priešingu atveju dovanų pervedimai atliekami CGT tikslais, atsižvelgiant į jų rinkos vertę perleidimo dieną.

Taip pat Didžioji Britanija turi dar begalę mokesčių, kuriuos naudoja savo šalyje, tokius kaip: 

paveldėjimo mokesčiai, tarybos mokestis, automobilių mokesčiai ir t.t.   

Mokestiniai metai

Mokestiniai metai kartais taip pat vadinami fiskaliniais metais. Finansiniai metai, naudojami daugiausia pelno mokesčio tikslais. Finansiniai metai yra pavadinti pagal kalendorinius metus, kuriais jie baigiasi.
Britanijos asmeninių mokesčių metai baigias balandžio 5 d. – o nauji  prasideda balandžio 6 d.

Straipsnį parengė Gabrielė Valėjevaitė ir Gabija Tamašauskaitė