JAV taikomų GAAP ir pasaulyje naudojamų IFRS apskaitos standartų skirtumai

Kiekvienas finansiškai išsilavinęs žmogus turėtų žinoti, jog šiuo metu pasaulyje yra taikomos dvi pagrindinės apskaitos sistemos: GAAP – Generally Accepted Accounting Principles (liet. - visuotinai priimti apskaitos principai) ir IFRS – International Financial Reporting Standarts (liet. – tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai). Pastaraisiais savo apskaitą grindžia Europos Sąjunga ir kitos pasaulio šalys (šiuo metu – daugiau nei 140 šalių), o Jungtinės Amerikos Valstijos naudoja GAAP apskaitos sistemą. Abi sistemos ir jų principai yra taikomi siekiant užtikrinti teisingą ir nešališką apskaitininkų darbą bei teisingą apskaitos atvaizdavimą. Vis dėlto tarp šių sistemų egzistuoja tam tikri apskaitos rengimo ir pateikimo skirtumai. Straipsnyje nurodomi autorių nuomone svarbiausi požymiai.

Vienas iš pagrindinių šių sistemų skirtumų yra tai, jog GAAP yra grįsti nusistovėjusiomis taisyklėmis, o IFRS – principais, kurie leidžia atsižvelgti į kiekvieną unikalią situaciją, taip suteikdami galimybę esant būtinybei principus pritaikyti pagal poreikius. Taip pat griežtos GAAP taisyklės reikalauja laiko ir pastangų jų analizei ir perpratimui. Tai kelia klaidingos apskaitos informacijos supratimo ir pateikimo riziką.  

Kitas reikšmingas skirtumas yra atsargų registravimo būdai: GAAP taikančioms įstaigoms yra leidžiama naudoti LIFO atsargų vertinimo metodą, o IFRS – neleidžiama. LIFO būdu atsargos yra įvertinamos pagal senas kainas, todėl neatspindima reali atsargų vertė įmonėje.

GAAP bei IFRS naudoja panašias finansines ataskaitas (balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, kapitalo pokyčių, pinigų srautų ataskaitą bei aiškinamąjį raštą), tačiau GAAP papildomai reikalauja pildyti bendrųjų pajamų ataskaitą. IFRS reikalauja balanse išskirstyti turto bei įsipareigojimų straipsnius į ilgalaikius ir trumpalaikius, o GAAP šie reikalavimai yra tik rekomendacinio pobūdžio. Atidėtus mokesčius IFRS reikalauja atvaizduoti atskira eilute balanso ataskaitoje, o GAAP atveju jie yra įskaičiuojami į turto ir įsipareigojimų sumą. Neįprasti balanso straipsniai (pavyzdžiui netekimai ir pagautė) IFRS reglamentuojamoje apskaitoje yra draudžiami, o GAAP – leidžiami, jeigu yra nedažni.

Minėti svarbiausi skirtumai tarp sistemų gali įtakoti didelius skirtumus įstaigų finansinėje atskaitomybėje. Tai reiškia, jog geri įmonės rezultatai, apskaičiuoti vadovaujantis GAAP, gali pasirodyti prastesni, ataskaitas rengiant pagal IFRS.

GAAP standartai yra mažiau pritaikyti globaliai ir nuolat kintančiai rinkai, kadangi sistema yra grįsta nusistovėjusiomis taisyklėmis. Jos ne visada atitinka realią rinkos situaciją. Taigi, Jungtinėms Amerikos Valstijoms būtų palanku GAAP standartus pakeisti į IFRS. Šis siūlymas jau buvo išreikštas JAV vertybinių popierių ir biržos komisijos (Securities and Exchange Commission). Tokiu būdu visame pasaulyje būtų užtikrinta vieninga apskaitos sistema ir suvienodinti principai, užtikrinantys vienodą apskaitos informacijos registravimą ir interpretaciją.

Straipsnį parengė Deina Jagelavičiūtė ir Indrė Valiukevičiūtė