NAUJOJI APKAITOS SISTEMA JUNGTINĖJE KARALYSTĖJE

Prieš keletą metų, t.y. 2015m. sausio 1-ąją, Jungtinėje Karalystėje (toliau JK) įvyko apskaitos politikos didysis pokytis. Iki tol galioję senieji bendrieji JK apskaitos principai (angl. old GAAP - Generally Accepted Accounting Principles), sudarė apie 2500 puslapių ir buvo nusistovėję per keletą dešimtmečių. Svarbu tai, kad senąjį GAAP sudarė labai daug nurodymų, kaip vesti apskaitą, dėl to tapo sunku teisingai suprasti, vadovautis, gauti aukštos kokybės informaciją naršant po tūkstančius puslapių. Dar viena priežastis dėl ko buvo imtasi veiksmų keisti bendruosius apskaitos principus – tai, kad siekta juos priartinti prie tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (toliau TFAS) (angl. IFRS – International Financial Reporting Standarts), nes senąjį GAAP sudariusiems standartams trūko nuoseklumo. Taigi to rezultate priimtas naujasis JK GAAP (angl. new GAAP), kurį sudaro keletas pagrindinių standartų – tai FAS100 (angl. FRS100 – Financial Reporting Standart), FAS101, FAS102, FAS103, FAS104, FAS105. Taigi, remiantis oficialiais ICAEW ir UK Accounting Plus puslapiais, pasigilinkime į šių standartų esmę.

Pirmasis iš jų FAS100 – jis skirtas JK juridiniams vienetams ir nustato struktūrą, kaip kiekviename iš jų  turėtų būti vedama apskaitą bei rengiamos finansinės ataskaitos (toliau FA). Tai kaip gidas nurodantis kuri kompanija kurį standartą turėtų naudoti, kad informacija apie vykdomą įmonės veiklą būtų tinkamai atspindėta. Taigi, pagal FAS100  yra skiriamos 4 įmonių grupės: labai mažos, mažos, didesnės už mažas, kurios nebūtina taikyti Europos Sąjungos (toliau – ES) pritaikytų reikalavimų ir tos, kurios būtina taikyti TFAS.  Pateikiame lentelę, kurioje atskleidžiama kokia įmonių grupė kokiais standartais gali vadovautis rengiant FA.  

Kaip matome iš pateiktos lentelės, kuo didesnė įmonė, tuo mažesnis pasirinkimas išlieka pagal kokius standartus vesti apskaitą.

                FAS101 – tai mažesnio atskleidimo sistema, kurios esmė, kad įmonė pateikdama FA gali atskleisti mažiau informacijos, nei naudojant TFAS. Tačiau išimtis yra ta, kad taikant šį standartą negali būti naudojama konsoliduota FA – tai reiškia, dukterinė ar patronuojanti kompanija naudoti FAS101 gali tik sudarydama savo FA, tačiau ne visos įmonių grupės FA. Svarbu tai, kad FAS101 yra paremtas TFAS.

FAS101 gali būti naudojamas tik įmonių atitinkančių šiuos kriterijus:

·   Tas verslo vienetas turi būti priklausanti patronuojančiai įmonei, kurios konsoliduotos FA yra viešai prieinamos, o informacija jose pateikta patikimai. Be to, minimas verslo vienetas turi būti įtrauktas į konsoliduotas įmonių grupės FA – kompetentingas subjektas (angl. qualifying entity);

·  Ši įmonė turėtų laikytis TFAS pritaikytų ES pripažinimo, įvertinimo ir atskleidimo reikalavimų, tačiau tie standartai yra modifikuojami, jiems taikomos išimtys, taip, kad atitiktų ir įmonės vidinius įstatus ir taisykles;

·     FA privalo būti atskleista:

o   Pritaikytų išimčių sąrašas

o Patronuojančios įmonės, kurios konsoliduotose finansinėse ataskaitose yra įtrauktas minimas vienetas, pavadinimas

o Bei šaltinis, kur galima peržiūrėti konsoliduotas ataskaitas.

Svarbu pažymėti, kokiose srityse gali būti taikomos išimtys:

·     Pinigų srautų ataskaita,

·     Mokėjimas akcijomis,

·    Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos,

·    Turto vertės sumažėjimas,

·    Verslo jungimai,

·     Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti ir nutraukta veikla,

·    Finansinės priemonės. Atskleidimas,

·    Tikrosios vertės nustatymas,

·    Susijusių šalių atskleidimas,

·    Finansinių ataskaitų pateikimas,

·  Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmą kartą.

FAS102 – tai vieningas standartas, kuris pakeitė visus egzistavusius FAS, standartinės apskaitos praktikos nuostatus (angl. SSAP - Statements of Standard Accounting Practice) ir skubių problemų darbo grupės santraukas (angl. UITF -Urgent Issues Task Force Abstracts). Šį standartą sudaro 350 puslapių, jis yra paremtas TFAS mažoms ir vidutinėms įmonėms. Standartą sudaro 35 skyriai, kiekvienas iš jų yra skirtas tam tikrai apskaitos sričiai, įskaitant pereinamojo laikotarpio nuostatas ir specifinius reikalavimus specializuotiems verslo vienetams, tokiems kaip viešojo sektoriaus įmonės, finansinėms institucijoms.

Šis standartas nuo senojo GAAP skiriasi keliais aspektais: reikalavimai apskaitant prestižą ir nematerialųjį turtą, tikslinių išmokų grupavimo ir atidėtaisiais mokesčiais, papildomomis išmokomis darbuotojams bei investicinio turto apskaitymu. Taip pat yra išplėstiniai nurodymai, kaip apskaityti įvairius finansinius instrumentus, įskaitant išvestines finansines priemones (pvz. ateities sandoriai).

Kompetentingas subjektas gali pasinaudoti tam tikromis atskleidimo finansiniuose dokumentuose išimtimis, tokiomis kaip galimybe nerengti pinigų srautų ataskaitų ir su ja susijusių paaiškinimų, finansinių sandorių tarp dukterinių ir patronuojančių įmonių ribotas atskleidimas, taip pat galimybė neparodyti visos informacijos susijusios su įmonės naudojamomis finansinėmis priemonėmis.

FAS102 taip pat yra taikomas viešoje sektoriaus vienetams, o prie kai kurių standartų skirsnių pavadinimų yra pridedamas užrašas „PBE“ – viešojo sektoriaus įmonė (angl. public benefit entity) tam, kad parodyti, jog minėti skirsniai yra taikomi tik viešojo sektoriaus įmonėms.

FAS103 - tai draudimo kontraktų apskaitos standartas. Šis standartas yra tampriai susietas su FAS102, nors pastarajame yra kalbama apie draudimines sutartis, tačiau nėra aiškiai išdėstyta kaip turėtų būti vykdoma jų apskaita. Dėl šios priežasties buvo išleistas FAS103, kuris detaliai atskleidžia, kaip turi būti vedama draudimo kontraktų apskaita remiantis FAS102.

FAS103 sujungė visus galiojančias su draudimo sutartimis susijusias nuostatas ir nepaisant įvykusių pakeitimų, išleidus šį standartą, įmonėms suteikiama galimybė toliau tęsti savo praktiką. Svarbu paminėti, kad viena iš pagrindinių gairių sudarant standartą buvo 4TFAS (Draudiminiai kontraktai), kuris numato, jog įmonės gali taikyti tobulinimus naudojantis FAS103. Tobulinimo galimybė yra suteikiama su sąlyga, jog tai atitiks galiojančius teisinius ir normatyvinius reikalavimus, teiks vartotojams ekonominę naudą. Siūlomi, tačiau nebūtini, tobulinimai yra šie:

1.       Leidžiama pakartotinai įvertinti sudarytus draudimo įsipareigojimus tam, kad būtų atspindėta tikroji vertė, įvertinant einamąsias rinkos palūkanų normas;

2.       Leidžiama pakartotinai įvertinti draudimo įsipareigojimus, jei yra skirtumas tarp pripažinto ir realiai gauto pelno arba nuostolio, ir šis skirtumas gali pastebimai pakeisti draudimo įsipareigojimų vertę.

FAS103 numato, kas turėtų būti atskleidžiama:

•          Nustatyti ir paaiškinti ūkio subjekto išleistų draudimo sutarčių ir perdraudimo sutarčių sumas;
•     Suteikti informaciją susijusią su finansiniais pajėgumais, kuriuos įmonė gauna vykdydama ilgalaikio draudimo veiklą;
•          Pinigų srautai, kurie susidarė iš draudiminių kontraktų.

FAS104 – tai tarpinių FA rengimas. Jį gali, tačiau neprivalo, taikyti įmonės, kurios taiko FAS102 ir FAS101. Šis standartas yra paremtas TAS34 – tarpinė finansinė atskaitomybė (angl. IAS – International Accounting Standart), tačiau įtraukta keletas pekeitimų. Jeigu yra naudojama FAS104, tuomet pagrindinės FA turi būti pateikiamos sutrumpintos kartu su aiškinamuoju raštu. Svarbu paminėti, jog šis standartas pateikia rekomendacijas, kaip įvertinti sezoniškumo veikiamas pajamas bei pajamų mokesčius.

FAS105 – skirtas micro įmonių režimui. Kaip sufleruoja pavadinimas, šis standartas skirtas pačių mažiausių įmonių FA rengti. Jis taip pat yra paremtas FAS102, tačiau turi reikšmingų skirtumų nuo pastarojo standarto tam, kad atitiktų įstatyminius reikalavimus ir atspindėtų paprastesnę mažų įmonių veiklą ir jų dydį. Išskiriami pagrindiniai aspektai, kuo FAS105 skiriasi nuo FAS102:

· Micro įmonėms privaloma parengti tik balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą – šios FA neturi būti išsamios;

· Turtas negali būti vertinamas tikrąja verte arba perkainota suma;

·  Nėra pripažįstami atidėtieji mokesčiai ir akcijomis išreikšti mokėjimai;

· Visi FAS102 nurodyti apskaitos politikos taikymo laisvi pasirinkimai yra negaliojantys.

Reiktų apibūdinti, kas pasak šio standarto yra micro įmonė – tai turi atitikti bent du iš trijų pateiktų kriterijų, skaičiuojamų metams:

· Apyvarta nedidesnė nei 632 tūkst. svarų sterlingų;

· Balansinė vertė nedidesnė nei 316 tūkst. svarų sterlingų;

· Vidutinis darbuotojų skaičius nedidesnis nei 10.

Taigi, apžvelgus JK apskaitos sistemą, galime teigti, kad ji tampriai susijusi su TFAS. Ji yra labiau rekomendacinio pobūdžio, yra nusakomos pagrindinės gairės, kuriomis remiamasi vedant FA ir apskritai finansinę apskaitą. O lyginant su Lietuvos apskaitos sistema galime pastebėti esminį skirtumą. Lietuvoje visa apskaitos sistema yra aiškiai reglamentuojama, ji yra daugiausiai paremta verslo apskaitos standartais (toliau VAS), kurie aiškiai apibrėžti, pateikiama pavyzdžių, ir nuo jų negalima smarkiai nukrypti. To priežastimi gali būti tai, kad Lietuvoje apskaitos sistema yra tampriai susijusi su mokestine sistema, todėl svarbu ne tiek tikrasis veiklos vykdomo vaizdas ir rezultatai, kiek tiksliai, pagal reglamentus, apskaityti turtą, lėšas, įsipareigojimus bei mokesčius.

Straipsnį parengė Indrė Pūkaitė ir Gabrielė Kolesinskytė