Nuo ko viskas prasidėjo Latvijoje vykdant apskaitos sistemos reformas?

Apskaitos standartai – tai principai, kuriais vadovaujasi įmonės rengdamos finansines ataskaitas. Daugelis valstybių yra susikūrusios savo apskaitos standartus skirtus būtent tai valstybei, ne išimtis ir Latvija. Šiai valstybei atgavus nepriklausomybę, reikėjo sukurti naują teisės aktų sistemą. Ruošiant naujus apskaitos teisės aktus, buvo pasiremta Danijos karalystės teisės ir apskaitos aktais, kurie buvo kertinis elementas vykdant šias reformas finansų ir apskaitos srityje. Šiuo metu Latvija priklauso Europos Sąjungai (ES), todėl finansines ataskaitas rengia pagal ES priimtus standartus bei reglamentus.

Praėjusio amžiaus pabaigoje iširus Sovietų Sąjungai daugelyje valstybių įvyko  pokyčių. 1990 m. gegužės 4 d. Latvijos aukščiausioji Taryba pakelbė Nepriklausomybės deklaraciją. Atgavus nepriklausomybę buvo svarbu sukurti naują teisės aktų sistemą. Tai buvo perėjimo laikotarpis nuo centralizuotos planinės ekonomikos į rinkos ekonomiką. To laiko politinė situacija privertė sukurti naują teisės aktų apskaitos srityje sistemą.

Nuo 1990-ųjų prasidėjusios teisės aktų reformos pakeitė verslo, mokesčių ir apskaitos sistemą. Norint sukurti tvirtą pagrindą naujai apskaitos sistemai Latvijoje, ieškota valstybės, kuri jau turėtų nusistovėjusią apskaitos sistemą. Galiausiai naujai apskaitos sistemai kurti, buvo pasirinkti Danijoje sukurti bei naudojami standartai, kurių pasirinkimą lėmė keletas svarbių faktų:

·         Danijos apskaitos sistema buvo artimiausia Tarptautiniams apskaitos standartams (angl. International Accounting Standards);

·         Danija kaip ir Latvija yra palyginti maža valstybė;

·         Danija priklausė ES bendrijai;

·         Danijos aukštas ekonominis lygis.

Nors Latvijos apskaitos sistemos reformos vyko remiantis Danijos teisės aktais ir apskaitos politika, tačiau išliko nemažai šios sistemos problemų. Ypač šios problemos išryškėjo verslo sektoriuje. Pagrindinė problema buvo ta, jog didelės įmonės, bendradarbiaujančioms su užsienio partneriais tuo pačiu metu turėjo sudarinėti finansines ataskaitas, kad atitiktų  Latvijos buhalterinės apskaitos, bei įmonių finansinės atskaitomybės įstatymus, o taip pat ir tarptautinius apskaitos standartus (TAS). Siekiant užtikrinti, kad ateityje neliks šios problemos toliau buvo tobulinami Latvijos apskaitos norminiai aktai.  2003 metais Apskaitos taryba pradėjo rengti  Latvijos  apskaitos standartus. Nors šie standartai buvo savanoriški, tačiau Latvijos Respublikos kabinetas galėjo nurodyti, kurių standartų privaloma laikytis.

Norėdama įstoti į Europos Sąjungą, kaip ir kitos valstybės, Latvija turėjo atitikti tam tikrus reikalavimus. Vienas pagrindinių reikalavimų buvo įvestas 2002 metais, kai ES priėmė TAS reglamentą, kuriame buvo reikalaujama ES šalių vertybinių popierių rinkoje, įskaitant tokias kaip bankai ir draudimo bendroves, rengti konsoliduotas finansines ataskaitas pagal tarptautinius finansinius apskaitos standartus (TFAS), pradedant nuo 2005 metų.

Taigi, 2004 metais Latvija tapo Europos sąjungos nare, todėl nuo 2005 metų ES ir Europos ekonomikos erdvės vertybinių popierių rinkoje - Latvijos bendrovės vadovaujasi TFAS. Tačiau mažoms ir vidutinėms įmonėms neprivaloma rengti finansinės atskaitomybės pagal TFAS ir jos iki šiol naudojasi sukurtais Latvijos apskaitos standartais.

                                                                                      Straipsnį parengė Gintarė Gustytė