Austrijos apskaitos istorija - Vokietijos atspindys?

Šimtmečius Austrijos apskaitos sistemos formavimąsi įtakojo išoriniai ir vidiniai veiksniai – okupacija, prekybiniai santykiai, visuomeniškas išsilavinimas, globalizacija. Tačiau reikšmingiausias analitikų išskiriamas veiksnys yra geografinė šalies padėtis – riba su Vokietija. Iš tiesų abiejų valstybių istorija, įstatyminė ir organizacinė struktūros persipynusios tarpusavyje.

Pirmasis išsamus teisinis dokumentas, reglamentuojantis apskaitos ir verslo santykių reguliavimą vokiečių kalba, buvo Vokietijos konfederacinės valstybės prekybos kodeksas (vok. Allgemeine Deutsche Handelsgesetzbuch (ADHGB)), priimtas 1863 m. Dokumento įstatai suskirstyti į penkis atskirus skirsnius, kurie išdėstyti tokia tvarka:

1. Bendrosios nuostatos. Šiame skyriuje nurodama įstatymo paskirtis ir taikymas, prekybinės veiklos samprata ir dalyviai, jų darbo ypatybės ir teisiniai įgaliojimai, įmonių steigimo dokumentacija ir tvarka.

2. Ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės įmonės. Skyriaus pagrindą sudaro teisinių santykių tarp įmonės akcininkų (bendraturčių) aiškinimas, jų turtinės atsakomybės, įmonių likvidavimo procedūra.

3. Prekybinių įmonių buhalterinė apskaita. Šioje įstatymo dalyje pateikiami bendrieji apskaitos dokumentų reikalavimai. Patvirtinta metinė finansinė įmonių atskaitomybė (privaloma rengti balansus ir inventorizacijas), įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminas (10 m.), nustatyti atsargų valdymo principai, nuosavo kapitalo įstatai, nurodamas balanso turinys - skirstymas į turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų klases.

Įdomus faktas, kad tuomet, skirtingai nuo šiuo metu Lietuvoje taikomos balanso klasifikacijos, įsipareigojimai skirstyti į konvertuojamas obligacijas, įsipareigojimus kredito įstaigoms, tarpusavyje susijusiems filialams, mokesčių administravimo institucijoms, prekybos įmonėms ir įsipareigojimus, atsirandančius priimant ir išleidžiant vekselius.

Į privalomas teikti finansines ataskaitas pelno (nuostolių) ataskaita įtraukta tik 1874 m. Šiuo ADHGB įstatymo papildymu tai pat įteisinti akcinių bendrovių privalomieji rezervų fondai.

4. Įmonių rūšys. Ketvirtame skyriuje įmonės skirstomos pagal skirtingas veiklas – komercines, ekspedijavimo, transportavimo sausuma (logistikos). Detaliai išdėstomi kiekvienos įmonės veiklos pagrindai, steigimas ir veiklos nutraukimas. Pateikiamos krovinių vežimo geležinkelio transportu taisyklės.

5. Prekybinės laivybos teisės aktai. Skyriuje nurodoma laivų registravimo tvarka, nacionalinė priklausomybė, laivo kapitono ir įgulos teisės, pareigos ir atsakomybė, pateikiamos keleivių vežimo jūra, krovinių vežimo jūra (konosamento), laivo frachtavimo (čarterio) sutartys ir jų vykdymas. Patvirtintos laivo, krovinio, prekių, įsivaizduojamo (būsimo) pelno draudimo sąlygos ir patirtos žalos, nuostolių išmokėjimo procedūra.

Vokietijos konfederacinės valstybės prekybos kodeksas galiojo iki 1938 m. kovo 13 d., kai Vokietija aneksavo nepriklausomą Austrijos Respublikos valstybę. Tuomet ADHGB įstatai pakeisti Vokietijos įmonių įstatymu (vok. Das Handelsgesetzbuch (HGB)), kuriame vyravo platesnis požiūris į finansinės atskaitomybės standartus. Siekiant užtikrinti sistemos skaidrumą ir patikimumą įvedami buhalterinės apskaitos principai, kurie iš esmės atitinka šiuolaikinius (nuoseklumas, aiškumas, teisingumas, išsamumas ir pan.), įkuriama įmonių audito institucija, tiesiogiai pavaldi Vokietijos auditorių institutui (vok. Institut der Wirtschaftsprüfer). Įstatyme papildomai suformuoti įmonių, teikiančių prekių sandėliavimo paslaugas, norminiai teisės aktai.

Austrijai tapus nepriklausoma valstybe (1945 m.) finansinės atskaitomybės taisyklės atskiriamos nuo Vokietijos, tačiau esminių pokyčių juose nevykdoma. Atgavusi identitetą Austrijos valstybė apskaitos politikos įstatymų bazę tobulino pagal Vokietijos jurisprudencijos pavyzdį. Tačiau tokia elgsena yra natūrali – dauguma valstybių perima ekonomiškai stipresnių šalių susiformavusias nuostatas ir principus.

Austrijoje, kaip ir visose kontinentinės Europos modelio šalyse, apskaitos praktika ir taisyklės orientuotos į mokestinę teisę. Šiuo metu vyrauja tendencija teikti dviejų rūšių finansinę atskaitomybę. Pirma - įmonės teikia finansines ataskaitas pagal nacionalines apskaitos taisykles, kurios labai glaudžiai susijusios su mokesčių įstatymais ir skirtos patenkinti kreditorių (bankų, valstybės), bei mokesčių administratoriaus interesus. Antra – bendrovės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama rinkose, teikia konsoliduotą finansinę atskaitomybę, paremtą tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (TFAS).

Straipsnį parengė Reda Kisieliūtė, Gintarė Zaksaitė