2017 m. gruodžio 4 d., pirmadienis


Ispanijos ir Lietuvos mokestinės sistemos palyginimas


Mokesčiai sudaro pagrindinę valstybės biudžeto pajamų dalį. Skirtingų šalių mokesčių sistemos susiklostė veikiant skirtingoms ekonominėms, politinėms ir socialinėms sąlygoms. Lyginant  Ispanijos ir Lietuvos mokesčių sistemą, tarp šių valstybių galima įžvelgti ir panašumų ir skirtumų. Ispanijoje mokesčių sistemą, kaip ir Lietuvoje, sudaro tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai. Tiesioginiai mokesčiai sudaro 50,8 %, o netiesioginiai – 49,2 % biudžeto pajamų. Išskiriami pagrindiniai tiesioginiai mokesčiai yra šie:

·         Gyventojų pajamų mokestis
·         Įmonės pelno mokestis
·         Kapitalo prieaugio mokestis
·         Paveldėjimo ir dovanojimo mokestis

Gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinamos fizinių asmenų pajamos, uždirbtos per vienerius metus. Mokesčio tarifas svyruoja nuos 19 % iki 45 %, priklausomai nuo to kuriame regione gyvena mokesčių mokėtojas. Mokesčių tarifus ir įsipareigojimus Ispanijoje priima autonominis regionas, kurių šalyje yra net 17. Priešingai negu Lietuvoje, kurioje pagrindinis gyventojų pajamų mokesčio tarifas 15 %, retesniais atvejais pasitaiko 5% gyventojų pajamų mokesčio tarifas, kuris taikomas daugumai veiklos rūšių, užsiimant individualia veikla. GPM dydis dirbant pagal verslo liudijimą yra nustatomas konkrečioje savivaldybėje priklausomai nuo pasirinktos veiklos rūšies.

Įmonės pelno mokesčiu apmokestinamos juridinių asmenų pajamos. Šis mokestis nuo 2016 metų sumažintas iki 25%. Juridiniams asmenims, kurie vykdo pelningą veiklą du pirmuosius metus taikomas sumažintas 15% pelno mokestis. Lietuvoje priimtas pelno mokestis turi tris skirtingus tarifus. Pagrindinis tarifas 15%, tačiau jei įmonės darbuotojų skaičius neviršija dešimties ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 tūkst. eurų, gali būti taikomas 5% pelno mokesčio tarifas. Taip pat, šis tarifas taikomas įmonėms, kurių daugiau kaip 50 procentų gautų pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos. Galiausiai, įmonėms, turinčioms socialinį statusą, gali būti netaikomas pelno mokestis.

Kapitalo prieaugio mokestis Ispanijoje taikomas fizinių asmenų turimoms santaupoms apmokestinti, jeigu jų vertė viršija nustatytą pinigų sumą. Pavyzdžiui, 19% mokesčio tarifas taikomas kapitalui, kuris neviršija 6 tūkst. eurų, 21% tarifas pajamoms iki 50 tūkst. eurų, o pajamoms, kurios viršija 50 tūkst.eurų ribą, taikomas 23% tarifas. Lietuvoje kapitalo prieaugio mokestis buvo panaikintas 2000 metais dėl per didelių šio mokesčio administravimo kaštų.

Paveldėjimo ir dovanojimo mokesčiu Ispanijoje apmokestinamas paveldėtas ar dovanotas turtas. Tarifas svyruoja nuo 1% iki 7%, priklausomai nuo autonominio regiono. Lietuvoje šio mokesčio tarifas priklauso nuo paveldėto ar dovanoto turto vertės bei taikomas tik tada, jei turtas dovanojamas ar paveldimas ne artimiausių giminių rate, t.y. kai gavėjas nėra sutuoktinis, vaikas, įvaikis, tėvas, įtėvis, brolis, sesuo, vaikaitis ar senelis. Taikomi du skirtingi tarifai: jei turto vertė nedidesnė nei 150 tūkst. eurų, taikomas 5%  tarifas, o jei turto vertė didesnė už 150 tūkst. eurų, tai taikomas 10% mokesčio tarifas nuo paveldimo ar dovanojamo turto apmokestinamosios vertės. Pagrindiniai netiesioginiai mokesčiai Ispanijoje:

·         Pridėtinės vertės mokestis
·         Muito mokestis
·         Akcizo mokestis
·         Žyminis mokestis
·         Darbo užmokesčio mokesčiai

Pridėtinės vertės mokestis – tai vartojimo mokestis, kuris yra mokamas už didžiąją dalį valstybės suvartojamų prekių ir paslaugų. Galima teigti, kad tai vienas iš pagrindinių netiesioginių valstybės mokesčių. Ispanijoje standartinis PVM tarifas yra 21% , tačiau yra taikomi ir sumažinti tarifai: pirmos būtinybės prekėms 4% ir 10% kitoms prekėms ir paslaugoms. Lietuvoje standartinis PVM tarifas kaip ir Ispanijoje yra 21%, tačiau lengvatiniai tarifai šiek tiek skiriasi: pirmos būtinybės produktams yra taikomas 5% tarifas, o kitoms prekėms ir paslaugoms 9% mokesčio tarifas.

Muito mokestis – tai mokestis, kuriuo apmokestinamos prekės importuojamos iš kitų šalių. Muito tarifas kiekvienai prekių rūšiai yra nustatomas vadovaujantis Europos sąjungos bendruoju muito tarifu ir nėra vienodas. Ir Ispanijoje ir Lietuvoje galioja tos pačios Europos Sąjungos nustatytos sąlygos.

Akcizo mokesčiu apmokestinami alkoholiniai gėrimai, tabakas ir naftos produktai, importuojami į Ispaniją arba gaminami iš jų. Pavyzdžiui, už kiekvieną litrą degalų yra sumokama 33 euro centai, už 1 tūkst. cigarečių mokamas 24,7 eurų akcizo mokestis plius vertybinis elementas – 51% nuo maksimalios mažmeninės kainos. Daugumai vynų taikomas 0 eurų akcizo mokestis, o spiritiniams gėrimams apie 9,59 eurus. Lyginant akcizo mokestį Lietuvoje ir Ispanijoje, Lietuvoje cigaretės apmokestinamos 56 eurais už 1 tūkst. cigarečių ir plius 25% nuo maksimalios mažmeninės kainos.

Žyminis mokestis mokamas už notarinius dokumentus ir įrašus, kurie dokumentuoja sandorius. Šie dokumentai turi ekonominę vertę bei turi būti būtinai registruoti viešuose registruose. Bendra šio mokesčio norma priklauso nuo Ispanijos autonominio regiono ir mokesčio objekto bei svyruoja nuo 0,75% iki 1,5%. Lietuvoje šis mokestis labai įvairus, priklausomai nuo mokesčio objekto, pavyzdžiui, proceso  tvarka nagrinėjamose  bylose žymininis mokestis yra pusė sumos, kuri mokama už ieškinį. O už skundus dėl arbitražo sprendimo mokamas 289 eurų žyminis mokestis.

Kiekvienas darbdavys privalo sumokėti darbuotojui atlyginimą, o kartu su juo ir socialinio draudimo mokesčius. Ispanijoje bendroji socialinio draudimo norma yra 29,9%, tačiau šį mokestį privalo mokėti ne tik darbdavys, bet ir darbuotojas. Darbuotojams socialinio draudimo tarifas mažesnis – 6,35%. Lietuvoje kiekvienas darbdavys privalo mokėti 27,98%  „Sodros“ įmoka (VSD), 3% sveikatos draudimą (PSD) ir 0,2% garantinio fondo įmoką. Darbuotojas Lietuvoje moka 9% socialinio draudimo įmoką, kurią sudaro 3% pensijų ir socialinio draudimo ir 6% sveikatos draudimo įmokos.

Apibendrinant, galima pastebėti, kad didelė dalis taikomų mokesčių Ispanijoje yra taikomi ir Lietuvoje. Gali būti, kad tai lėmė abiejų valstybių priklausymas Europos sąjungai. Šių valstybių mokestinės sistemos principai gana artimi, o įžvelgiami skirtumai – tai  mokesčių tarifų dydžiai.
 
Straipsnį parengė Akvilė Arūnaitė ir Samanta Mačiutė 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą