Bernard Madoff Ponzi schema: Apskaitos skandalas

Bernardo Madoffo finansinės apgaulės laikotarpis tęsėsi net 28 metus, po to sekė skandalo priežasčių ir pasekmių analizavimas. Svarbu paminėti, nuo ko viskas prasidėjo, kaip vyko ir kuo baigėsi. 

Raida

     Svarbiausios datos ir įvykiai Madoffo apgaulingoje veikloje.

1980-tieji metai, Madoffo schemos inicijavimas. 

Buvo priimti milijardai dolerių iš atskirų investuotojų, labdaros organizacijų, pensijų fondų, rizikos draudimo fondų ir kt. Madoff teigė, kad jo sudėtinga prekybos ir apsidraudimo strategija generuoja investicinį pelną nepriklausomai nuo rinkos sąlygų, nors kaip vėliau paaiškėjo, kad nebuvo prekiauta jokiomis klientų akcijomis.

2000 m. gegužės mėn. pirmieji įspėjamieji sukčiavimo ženklai.

Masačusetso finansų analitikas Harry Markopolos bandė įspėti finansų kontrolierius dėl galimo Madoffo sukčiavimo, sakydamas, kad jo tariama prekybos strategija gali neteikti tokios nuolatinės teigiamos grąžos. JAV vertybinių popierių ir biržos komisija keletą ateinančių metų ignoravo jo įspėjimą net kelis kartus.

„Sino – Forest“ korporacijos skandalas

„Sino – Forest“ korporacijos (angl. Sino – Forest Corporation) pagrindinė veikla – valdyti ir eksploatuoti miško plantacijas.  Korporacija teigė esanti viena iš pirmaujančių komercinių miško plantacijų operatorių Kinijos Liaudies Respublikoje. Korporacijos pagrindinė veikla–  tai medienos ir medienos rąstų pardavimas bei medienos produktų gamyba. Perkant, valdant ir parduodant medžius ir miško išteklius žemyninėje Kinijoje, bendrovės pelnas padidėjo nuo 3 milijonų JAV dolerių 1994 metais iki 395,4 milijonų JAV dolerių 2010 metais.

Vietoj to, kad korporacija kapitalą didintų Honkongo vertybinių popierių rinkoje ar  Šanchajuje, įmonės įkūrėjas Chanas ir jo verslo partneriai nukreipė dėmesį į Kanados investuotojus, kurie, jų nuomone, buvo geriau susipažinę su miškininkystės sektoriumi. Nuo 1995 metų bendrovė savo akcijomis pradėjo prekiauti Toronto vertybinių popierių biržoje. Nuo tada „Sino – Forest“ iš skolų ir akcijų rinkų surinko daugiau nei 3 milijardus JAV dolerių, daugiausia pasinaudodama Kanados teisininkų, buhalterių, analitikų ir investicijų bankininkų pagalba. Investuotojai buvo viliojami žadant įmonės augimą, kurį užtikrino nuolat didėjantis pelnas. 

„Sino – Forest“ teigė, kad panaudojo daugumą lėšų, siekdama padidinti savo miškininkystės portfelį žemyninėje Kinijoje, kuris 2011 m. sudarė daugiau nei 780 tūkst. hektarų. Nepaisant to, kad pelno marža, kuri dažnai viršijo 50 proc., „Sino – Forest“  pinigų srautai beveik visą laiką buvo neigiami, nes korporacija  daugiau pinigų  išleisdavo perkant medžius ir kitą miško turtą, nei gaudavo pardavimo pajamų ar kapitalo įplaukų.

SnOro burbulo sprogimas: priežastys ir pasekmės

 Tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo sukelia tyčinį įmonės bankrotą. AB „Snoras“ bankroto pavyzdys parodo, kad vadovų ir savininkų veikla gali būti ne tik nesėkminga, bet ir nusikalstama. Banko licencija buvo atšaukta visam laikui dėl nemokumo.

Bet apie viską iš pradžių...

Iki įmonės bankroto AB „Snoras“ teikė paskolas ir priėmė indėlius iš įmonių ir fizinių asmenų, veikla buvo vykdyta daugelyje šalių. AB „Snoras“ buvo trečias pagal dydį Lietuvos bankas pagal indėlių vertę ir pirmavo Lietuvos rinkoje pagal mažmenines paskolas ir išduotų kredito ir debeto kortelių skaičių. AB „Snoras“ akcijomis buvo viešai prekiaujama „NASDAQ OMX Vilnius“ biržoje. 68,1 proc. paprastųjų vardinių AB „Snoras“ akcijų priklausė Vladimirui Antonovui, o 25,31 proc. paprastųjų vardinių akcijų – Raimondui Baranauskui. Likusios 6,59 proc. paprastųjų vardinių akcijų priklausė mažumos akcininkams (Snoras, 2012).

Kodėl AB „Ūkio bankui“ iškelta bankroto byla?

Lietuvos bankas 2012 m. gruodį – 2013 m. sausį atliko AB „Ūkio bankas“ inspektavimą ir nustatė, kad bankas vykdė rizikingą veiklą, netinkamai vertino prisiimamą kredito riziką, ne visais atvejais įsitikino skolininkų galimybėmis vykdyti skolinius įsipareigojimus, neformavo pakankamų specialiųjų atidėjinių probleminėms paskoloms, taikė nepriimtinus sandorių atvaizdavimo apskaitoje būdus ir taip pažeidė riziką ribojančius teisės aktus. Jei  bankas būtų suformavęs tinkamus  specialiuosius  atidėjimus probleminėms paskoloms, tinkamai  įvertinęs savo kitą turtą, „Ūkio banko“  grynoji vertė  būtų  mažesnė nei pateikiamose priežiūros institucijai ataskaitose, o bankas  nevykdytų su kapitalu susijusių riziką ribojančių  normatyvių. Pagal Lietuvos bankui pateiktus duomenis, paaiškėjo, kad  2013 m. vasario mėn. 12 d. bankas nebevykdė  likvidumo normatyvo.

Kyla klausimas, ar  banko akcininkai nematė kylančios grėsmės  bankui  ar nenorėjo matyti, juk kas metai  auditoriai atlieka  banko auditą ir jei banko padėtis bloga pateikia neigiamas pastabas.

"Freddie Mac" apskaitos skandalas

 

Didžiausi istorijoje apskaitos skandalai dažniausiai yra susiję su didžiosiomis privačiomis kompanijomis, tokiomis kaip “Enron” ir “Tyco”, tačiau 2003 m. JAV “Vertybinių popierių ir biržos komisija” (SEC) pradėjo tyrimą dėl galimų įmonės “Freddie Mac” apskaitos pažeidimų.

“Fannie Mae” ir “Freddie Mac” yra dvi JAV vyriausybės remiamos kompanijos, kurios užsiima būsto paskolų pirkimu iš komercinių bankų. Kompanijos perka paskolas ir prieš siūlydamos jas investuotojams, jas konvertuoja į mažos rizikos paskolas.

“Freddie Mac” buvo pateikti kaltinimai dėl aplaidumo, netinkamo pajamų valdymo ir klaidingo kompanijos apskaitos tvarkymo. SEC tyrimo metu nustatyta, kad 2000-2002 m. įmonė klastojo finansines ataskaitas ir sąmoningai nuslėpė 5 milijardus JAV dolerių pajamų. Tokiu būdu buvo išvengta mokesčių mokėjimo.

2003 m. sausio mėn. 22 d. “ Freddie Mac” paskelbė, kad įmonė pakartotinai pateiks finansines ataskaitas už 2000-2002 metus. Kompanijos finansinės ataskaitos pakartotinai buvo pateiktos 2003 m. lapkričio mėn. 21 d. ir patvirtintos nepriklausomos audito kompanijos Arthur Andersen. Ankstesnių apskaitos rezultatų pataisoje buvo atskleistas pajamų padidėjimas, siekiantis 5 mlrd. JAV dolerių.

Didžiausi apskaitos skandalai pasaulyje: "Enron" atvejis

„Enron“ istorija

„Enron“ istorija prasideda 1985 metais, kai susijungė dvi gamtinių dujų vamzdynų bendrovės – „Houston Natural Gas“ ir „Internorth“. Generaliniu šios įmonės direktoriumi tapo Kenneth‘as Lay – buvęs „Houston Natural Gas“ vadovas.

JAV kongresas dešimtajame dešimtmetyje priėmė keletą įstatymų, kuriais buvo panaikintas elektros ir gamtinių dujų valstybinis reguliavimas. Taip “Enron” gavo išskirtinę teisę eksploatuoti savo dujotekius. Atsiradus privatiems žaidėjams rinkoje, kainos pradėjo svyruoti ir to pasekoje įmonė pradėjo integruoti savo veiklą į išvestinių finansinių priemonių rinką – “Enron” pradėjo prekiauti ilgalaikiais ateities sandoriais. Kai gamtinių dujų kainos pradėjo smarkiai svyruoti, „Enron“ pasiūlė būdą, kaip pasitelkiant kompiuterizuotus skaičiavimus, nustatyti perkamos ir parduodamos energijos vertę – pagal einamą kainą ir numatomą kainą ateityje. Taip „Enron“ tapo dominuojančia įmone gamtinių dujų rinkoje ir bendrovė pradėjo generuoti didžiulį pelną.

Lenkijos mokesčių sistema: panašumai ir skirtumai

   Efektyvi mokesčių sistema - kiekvienos šalies tikslas, kurį valstybės siekia įgyvendinti. Straipsnyje aptariama Lenkijos mokesčių sistema bei lyginama su Lietuvos mokesčių sistema.

   Visų pirma, svarbu paminėti, jog kasmet Lenkijos valstybės biudžetą pildo vis daugiau pajamų surinktų iš mokesčių. Pagal Lenkijos vyriausybės skelbtus duomenis, 2016 m. Valstybės biudžeto pajamos buvo 8,8 proc. didesnės nei pajamos gautos 2015 metais. 2017 metais didžiausią dalį, t.y. 39 % sudarė pajamos gautos iš PVM. Taip pat yra ir Lietuvoje – daugiausiai mokesčių yra surenkama iš prekių ir paslaugų mokesčių. Remiantis VMI pateiktais duomenimis, PVM sudarė 56 %, visų biudžeto pajamų. Taigi, kodėl daugiausiai pajamų surenkama iš PVM? Pirmoji priežastis galėtų būti ta, kad Lenkijoje standartinis šio mokesčio tarifas yra 23 %, o tai yra 2 % daugiau nei Lietuvos (21 %).