Lenkijos mokesčių sistema: panašumai ir skirtumai

   Efektyvi mokesčių sistema - kiekvienos šalies tikslas, kurį valstybės siekia įgyvendinti. Straipsnyje aptariama Lenkijos mokesčių sistema bei lyginama su Lietuvos mokesčių sistema.

   Visų pirma, svarbu paminėti, jog kasmet Lenkijos valstybės biudžetą pildo vis daugiau pajamų surinktų iš mokesčių. Pagal Lenkijos vyriausybės skelbtus duomenis, 2016 m. Valstybės biudžeto pajamos buvo 8,8 proc. didesnės nei pajamos gautos 2015 metais. 2017 metais didžiausią dalį, t.y. 39 % sudarė pajamos gautos iš PVM. Taip pat yra ir Lietuvoje – daugiausiai mokesčių yra surenkama iš prekių ir paslaugų mokesčių. Remiantis VMI pateiktais duomenimis, PVM sudarė 56 %, visų biudžeto pajamų. Taigi, kodėl daugiausiai pajamų surenkama iš PVM? Pirmoji priežastis galėtų būti ta, kad Lenkijoje standartinis šio mokesčio tarifas yra 23 %, o tai yra 2 % daugiau nei Lietuvos (21 %).

 Šiuo mokesčiu yra apmokestinami visi mokesčių mokėtojai, kurie perka - parduoda, importuoja - eksportuoja apmokestinamas prekes. Be to, kaip ir kiekvienas mokestis, taip ir šis turi tam tikras lengvatas. Viena iš lengvatų yra taikoma verslininkams, taip skatinant smulkiojo verslo vystymąsi, jei įmonės metinė apyvarta neviršija 80000 PLN arba 17649 EUR per metus, pridėtinės vertės mokesčio mokėti nereikia, t. y. toks juridinis asmuo neturi registruotis PVM mokesčio mokėtoju. Kita lengvata yra mažesnis tarifas, kuris gali būti 8 %, 5 % ar 0 %, priklausomai nuo prekių ir paslaugų (8 proc. tarifas – specifinėms prekėms ir paslaugoms, tokioms kaip sveikatos apsaugos, bakalėjos, viešbučių paslaugos, amatininkų dirbiniai, statybos paslaugos; 5 proc. tarifas taikomas ŽŪ produkcijai; 0 % - eksporto ES paslaugoms). Taigi, lengvatų taikymas būtiniausiems maisto produktams yra geras Lenkijos vyriausybės sprendimas. Ši lengvata yra viena iš priežasčių kodėl į Lenkiją plūsta žmonės apsipirkti, tarp jų ir lietuviai, kurie Lietuvoje uždirbtais pinigais papildo Lenkijos valstybės biudžetą. 

    Nemažiau svarbus yra ir gyventojų pajamų mokestis. Nors šis mokestis nėra vienas iš prekių ir paslaugų mokesčių, tačiau 2017 metų pirmoje pusėje, iš šio mokesčio buvo surinkta net 28 % viso valstybės biudžeto pajamų (pirmoje vietoje - PVM (39 %)). Lietuvoje 2017 metų pirmoje pusėje pajamos iš GPM siekė vos 6 %.  Taigi, kodėl Lenkijoje iš gyventojų pajamų mokesčio yra surenkama tiek daug pajamų? Šio mokesčio tarifas yra 18 %, jei metinės pajamos yra nuo 3091 iki 85528 PLN, arba 32 %, jei metinės pajamos viršija 85528 PLN. Šio mokesčio tarifas gali įgyti nulinę reiškmę, jei metinės pajamos yra iki 3091 PLN (1 Eur  4,31 PLN). Gyventojų pajamų mokestis, kaip ir Lituvoje, yra mokamas nuo visų gautų pajamų (darbo užmokestis, turto pardavimas, dovanos, pajamos iš loterijų ir t. t.). 

    Beveik 11 % Lenkijos biudžeto pajamų yra surenkama iš įmonių mokamo pelno mokesčio. Pelno mokestį yra įpareigoti mokėti visi Lenkijoje verslu besiverčiantys asmenys, kurių pajamos yra gautos Lenkijos valstybės teritorijoje. Įprastas šio mokesčio tarifas yra 19 %, tačiau nuo 2017 m. sausio 1 d. smulkiojo verslo atstovams šis tarifas yra sumažintas iki 15 %. Tarifo sumažinimu siekiama paskatinti daugiau žmonių pradėti savo verslą bei plėtoti jau turimą. 

    Penktadalis Lenkijos valstybės biudžeto pajamų yra surenkama iš akcizų. Kadangi Lenkijoje akcizo mokestis kai kuriems produktams yra net kelis kartus mažesnis nei Lietuvoje, tai skatina didesnį vartojimą - ne vienas lietuvis važiuoja į Lenkiją pigesnių alkoholinių gėrimų. Remiantis www.estep.lt  pateikta informacija, Lenkijoje akcizo mokestis yra 4,43 karto mažesnis vynui ir fermentuotiems gėrimams nei Lietuvoje, tarpiniams produktams - 3,53 karto mažesnis. Tačiau Lietuvoje pajamos iš akcizų sudaro panašią dalį visų valstybės pajamų kaip ir Lenkijoje – 21,5 %. Taigi, jeigu lietuviai nevyktų pirkti akcizu apmokestintų prekių į Lenkiją, papildytų Lietuvos biudžetą. 

    Taigi, nors šios dvi mokesčių sistemos turi nemažai bendrų bruožų, tačiau galima įžvelgti ir skirtumų. Į Lenkiją plūsta daug žmonių iš kaimyninių šalių, ko negalėtume pasakyti apie Lietuvą. Didesnis atvykstančių žmonių kiekis visuomet reiškia ir didesnį vartojimą, o didesnis vartojimas – pilnesnį valstybės biudžetą. 

Violeta Karpalavičiūtė, Sandra Dabrickaitė