Kodėl AB „Ūkio bankui“ iškelta bankroto byla?

Lietuvos bankas 2012 m. gruodį – 2013 m. sausį atliko AB „Ūkio bankas“ inspektavimą ir nustatė, kad bankas vykdė rizikingą veiklą, netinkamai vertino prisiimamą kredito riziką, ne visais atvejais įsitikino skolininkų galimybėmis vykdyti skolinius įsipareigojimus, neformavo pakankamų specialiųjų atidėjinių probleminėms paskoloms, taikė nepriimtinus sandorių atvaizdavimo apskaitoje būdus ir taip pažeidė riziką ribojančius teisės aktus. Jei  bankas būtų suformavęs tinkamus  specialiuosius  atidėjimus probleminėms paskoloms, tinkamai  įvertinęs savo kitą turtą, „Ūkio banko“  grynoji vertė  būtų  mažesnė nei pateikiamose priežiūros institucijai ataskaitose, o bankas  nevykdytų su kapitalu susijusių riziką ribojančių  normatyvių. Pagal Lietuvos bankui pateiktus duomenis, paaiškėjo, kad  2013 m. vasario mėn. 12 d. bankas nebevykdė  likvidumo normatyvo.

Kyla klausimas, ar  banko akcininkai nematė kylančios grėsmės  bankui  ar nenorėjo matyti, juk kas metai  auditoriai atlieka  banko auditą ir jei banko padėtis bloga pateikia neigiamas pastabas.


     Dienraščio „Verslo žinios“ šaltiniu (2014-08-01), AB „Ūkio banko“ 2011 m. finansinės atskaitomybės auditą atliko audito bendrovė UAB  "Deloitte Lietuva". Atlikto audito metu nebuvo pateikta jokių neigiamų pastabų dėl blogos banko padėties ir kad bankas galimai  yra nemokus. Auditoriai savo nuomonėje akcininkams teigė, kad "atskiros ir konsoliduotos finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi banko ir grupės 2011 m. gruodžio 31 d. finansinę būklę". Pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad 2011 m. pabaigoje bankas turėjo 4,2 mlrd. Lt turto ir 3,7 mlrd. Lt įsipareigojimų. "Deloitte Lietuva" audito išvadoje rašoma, kad banko "vadovybė yra atsakinga už finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą.[1]  

Lietuvos bankas „Ūkio banką“ tikrino ne pirmą kartą. Pasak Lietuvos banko, „Ūkio bankui“ jau buvo pateikti  reikalavai ir anksčiau gerinti banko turto kokybę, stiprinti kapitalo bazę ir riboti veiklos riziką, tačiau „Ūkio banko“  vadovai ir akcininkai nepateikė duomenų Lietuvos bankui, kad realiai stiprina banko kapitalą ir stengiasi pašalinti „Ūkio banko“ veiklos trūkumus, t. y. neįgyvendino paskolų pertvarkymo plano, nesumažino su pagrindiniu akcininku susijusių paskolų portfelio.

Atsižvelgiant į pažeidimų visumą, Lietuvos bankas 2013-02-12 nusprendė iki 2013 m. balandžio mėn. 12 d. apriboti „Ūkio banko“ veiklą ir paskirti banko laikinąjį administratorių. Aukščiau minėtas apribojimas buvo pratęstas iki 2013-04-30 datos. Laikinasis administratorius, privalėjo detaliai įvertinti „Ūkio banko“ finansinę būklę ir ne ilgiau kaip per 6 dienas „Ūkio banko“ veiklos atkūrimo galimybes ir būdus.

„Lietuvos žinių“ internetiniame puslapyje buvo skelbiama informacija, kad laikinasis administratorius Lietuvos bankui pateikė keturis „Ūkio banko“ atkūrimo būdus:

1. Rekapitalizavimas, t. y. valstybė padengia nuostolius įnešdama pinigų į problemų prispaustą banką. Kreditoriai turi sutikti nurašyti savo reikalavimus.

2. Bankrotas, t. y. visam bankui keliamas bankrotas.

3. „Laikinojo“ banko steigimas. Akcijas valdytų valstybė. Į jį būtų perkelta sveikoji „Ūkio banko“ dalis. Šis darinys po kurio laiko būtų parduotas investuotojams.

4. „Gerosios“ banko dalies perkėlimas į kitą banką, o „blogajai“ skelbiamas bankrotas, t. y. užtikrinamas „gerosios“ banko dalies veiklos tęstinumas, tačiau turto išieškojimo iš „blogosios“ dalies galimybės menkos.

Pirmi trys banko atkūrimo būdai buvo atmesti ir pasirinktas ketvirtas. 2013-02-23 tarp AB  „Šiaulių banko“, „Ūkio banko“ ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ buvo sudaryta trišalė Turto ir įsipareigojimų perdavimo sutartis, o 2013-03-03 turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo pagal sutartį aktas. Vadinamoji „geroji“ „Ūkio banko“ turto dalis kartu su įsipareigojimais buvo atskirta ir perleista Šiaulių bankui, o blogajai daliai ketinama kelti bankrotą.

Laikinasis administratorius Lietuvos bankui pateikė kartu su audito įmone „KPMG Baltics“ sudarytą 2013 -03-18 tarpinę banko finansinės būklės ataskaitą. Pagal ją po įsipareigojimų ir turto perdavimo, „Ūkio banko“ turto grynoji vertė buvo 356,322 mln. Lt, įsipareigojimai – 1583,14 mln. Lt. Banko turto grynoji vertė 1226,82 mln. Lt mažesnė už įsipareigojimus, todėl bankas buvo ir išliko nemokus.

Lietuvos banko valdyba priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo „Ūkio bankui". Kauno apygardos teismas Lietuvos banko valdybos prašymą priėmė, išnagrinėjo ir 2013 m. gegužės 2 d. iškėlė bankroto bylą AB „Ūkio bankui“.

Per trumą laikotarpį  Lietuvoje bankrutavo du bankai. Pirmiau Snoro bankas, vėliau AB „Ūkio bankas“. Tačiau, kaip rašė  „Verslo žinios“, buvusi Lietuvos finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigė, kad net jeigu būtų paskelbtas viso „Ūkio banko“ bankrotas, o bankrotas ne tik jo „blogosios“ dalies, poveikis Lietuvos ekonomikai nebūtų labai didelis.

„Verslo žinių“ tinklapyje pateiktos Ingridos Šimonytės „Lietuvos žinioms“ duoto interviu ištraukos apie „Ūkio banko“ bankroto poveikį ekonomikai:

• "Net jeigu šis bankrotas įvyktų, tai neturėtų didelės įtakos ekonomikai, nes „Ūkio bankas“ yra mažas, jo tarpbankiniai įsipareigojimai nedideli, kiti Lietuvos komerciniai bankai yra labai stiprūs."

• "Net dvigubai didesnio "Snoro" krizės poveikis ekonomikai buvo labai nedidelis, nes jo paskolų portfelis rezidentams buvo menkas, tarpbankiniai įsipareigojimai taip pat nedideli".

• „Indėlių draudimo išmokoms Lietuvai reikėtų skolintis, nes po "Snoro" bankroto Indėlių draudimo fondas dar nėra sukaupęs pakankamai lėšų. Tačiau Lietuvos skolinimosi kainos tai reikšmingai nepaveiktų“.

• "Vis dėlto nemanau, kad tokio nedidelio banko bankrotas galėtų kaip nors esmingai paveikti Lietuvos skolinimosi kainą. Lietuva pastaruosius metus skolinasi tikrai geromis sąlygomis ir esant reikalui, manau, galėtų racionalia kaina sukaupti lėšas ir šiam tikslui".

„Ūkio banko“ internetinėje svetainėje http://www.ub.lt/lt/  bankroto administratorius teikia  informaciją kreditoriams apie parduotą ir dar pardavinėjamą turtą, tarpines bankroto administratoriaus veiklos ataskaitas, bei kitą informaciją, kuri yra reikšminga kreditoriams. „Ūkio banko“ bankroto procedūros dar vyksta ir kada baigsis – nežinia. Koks buvo (bus) „Ūkio banko“  bankroto poveikis Lietuvos ekonomikai, kreditoriams, bus galima pasakyti tik užbaigus bankroto procedūras.

 

Irena Eismantienė



---

[1] http://www.vz.lt/archive/article/2014/8/1/deloitte-lietuva-drausmines-nuobaudos-del-ukio-banko-audito

Naudotos literatūros šaltiniai:

1.        http://www.vz.lt/archive/article/2014/8/1/deloitte-lietuva-drausmines-nuobaudos-del-ukio-banko-audito
2.        http://www.vz.lt/archive/article/2013/2/12/laikinai-apribota-ukio-banko-veikla#ixzz4uHTyen72
3.        https://www.lb.lt/lt/naujienos/laikinai-apribota-ukio-banko-veikla-paskirtas-banko-laikinasis-administratorius
4.        http://www.ub.lt/images/doc/20140317_UKB_bankroto_proceso_apzvalga.pdf
5.        http://www.vz.lt/archive/article/2013/2/14/simonyte-ukio-banko-bankroto-poveikis-ekonomikai-nebutu-labai-didelis
6.        http://www.forex.lt/index.php/bankai/lietuvos-bankai/item/6721-%C5%ABkio-banko-veiklos-sustabdymas-prat%C4%99stas-iki-baland%C5%BEio-pabaigos
7.        http://www.lb.lt/lt/naujienos/apklausa-daugumai-imoniu-ukio-banko-ir-kredito-uniju-veiklos-sustabdymas-mazai-reiksmingas
8.        http://www.vz.lt/archive/article/2013/3/2/pasirinktojo-ukio-banko-gelbejimo-budo-anatomija-ar-is-tiesu-viskas-gerai#ixzz4uHJXDVr9
9.        http://www.vz.lt/archive/article/2013/2/19/ukio-banko-gelbejimo-operacija-pigiausia-is-galimu#ixzz4uHK2Xeyf
10.      http://verslas.lrytas.lt/rinkos-pulsas/ukio-bankui-keliama-bankroto-byla-truksta-daugiau-nei-milijardo-litu.htm
11.      https://www.delfi.lt/verslas/archive/dalis-ukio-banko-i-siauliu-banka-likuciui-bankrotas.d?id=60761303
12.      http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2003~1367185976612/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content