SnOro burbulo sprogimas: priežastys ir pasekmės

 Tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo sukelia tyčinį įmonės bankrotą. AB „Snoras“ bankroto pavyzdys parodo, kad vadovų ir savininkų veikla gali būti ne tik nesėkminga, bet ir nusikalstama. Banko licencija buvo atšaukta visam laikui dėl nemokumo.

Bet apie viską iš pradžių...

Iki įmonės bankroto AB „Snoras“ teikė paskolas ir priėmė indėlius iš įmonių ir fizinių asmenų, veikla buvo vykdyta daugelyje šalių. AB „Snoras“ buvo trečias pagal dydį Lietuvos bankas pagal indėlių vertę ir pirmavo Lietuvos rinkoje pagal mažmenines paskolas ir išduotų kredito ir debeto kortelių skaičių. AB „Snoras“ akcijomis buvo viešai prekiaujama „NASDAQ OMX Vilnius“ biržoje. 68,1 proc. paprastųjų vardinių AB „Snoras“ akcijų priklausė Vladimirui Antonovui, o 25,31 proc. paprastųjų vardinių akcijų – Raimondui Baranauskui. Likusios 6,59 proc. paprastųjų vardinių akcijų priklausė mažumos akcininkams (Snoras, 2012).

 

AB „Snoras“ bankrotas

„Snoro“ veikloje nuolatiniai trūkumai atsirasdavo jau nuo 2004 m. Lietuvos Banko reikalavimai buvo ignoruojami, vis dažniau buvo fiksuojami pažeidimai. 2011 m. banko būklė buvo stebima bei buvo konsultuojamasi su kitų šalių (Švedijos, Vokietijos, Šveicarijos, Rusijos) priežiūros tarnybomis. Taigi, 2011 m. lapkričio 16 d. buvo patvirtinta, kad bankas yra nemokus. Įvyko skubus Lietuvos Banko valdybos posėdis, kuriame buvo įvertinama grėsmė sistemos stabilumui. Buvo paskelbtas „Snoro“ veiklos apribojimas ir Simonas Freakley paskirtas laikinuoju administratoriumi. „Snoro“ banko valdybos veikla buvo sustabdyta ir banko licencija buvo atšaukta visam laikui. Netrukus Lietuvos bankas Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį dėl bankroto bylos „Snorui“ iškėlimo ir pasiūlė bankroto administratoriumi paskirti Neilą Cooperį (Snoras, 2012).

Bankas buvo klampinamas įsisenėjusių problemų – vadovai ieškojo būdų ne spręsti, o slėpti trūkumus. Įvertinus 2011 m. inspektavimo metu gautą realią informaciją tapo akivaizdu, kad banko deklaruoti vertybiniai popieriai pervesti į privačių asmenų sąskaitas, kapitalo pakankamumo rodiklis – neigiamas, likvidumo – mažesnis nei privalomas, nuolat agresyviai didinti įsipareigojimai  2,8 mlrd. Lt didesni už turtą, bankas de facto – nemokus, kelia realią sisteminę grėsmę.

Patvirtinta, kad iš 2,3 mlrd. Lt  trūkstamo galimai išgrobstyto finansinio turto, net 1,030 mlrd. Lt  – oficialiai deklaruoti vertybiniai popieriai ir lėšos, laikytos Šveicarijos bankuose, pervesti ne į Banko, o į privačias sąskaitas, taip pat, 553 mln. Lt – 22 paskolos, buvusios Banko balanse, Kaimanų ir D. Britanijos Mergelių salose, 709 mln. Lt – įkeisti už paskolas arba pervesti į kitas galimai su akcininkais susijusias struktūras.

Banką „Snoras“ auditavusios įmonės vaidmuo

Valstybinė audito ir apskaitos tarnyba nubaudė bendrovės „Ernst&Young Baltic“ auditorių Ramūną Bartašių, atlikusį „Snoro“ banko finansinių ataskaitų auditą. Auditorius nesilaikė Audito įstatymo bei tarptautinių standartų ir pateikė išvadą, kuri klaidino Lietuvos banką, valstybės institucijas bei indėlininkus (15min.lt, 2017).

Audito ir apskaitos tarnyba 2012 metais R. Bartašiui skyrė griežčiausią nuobaudą ir panaikino auditoriaus vardą bei buvo paskirtas nurodymas - įmonei „Ernst&Young Baltic“ ištaisyti nustatytus trūkumus (Delfi.lt, 2012). 2014 m. banką auditavusi bendrovė banko bankroto administratoriui išmokėjo 11,6 mln. eurų (Lrytas.lt, 2015). 2017 m. pradžioje Teismas išteisino žlugusio banko „Snoras“ auditorių Ramūną Bartašių. Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė, jog ekspertas nepadarė nusikaltimo, tačiau pats auditas buvo atliktas netinkamai (15min.lt, 2017). 

Banko „Snoras“ žlugimo priežastys

Bankroto administratorius N. Cooperis teigia: „Snoras“ žlugo ne dėl ekonomikos krizės. Jis pastebėjęs banko veiklos duomenyse sukčiavimo požymių. Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas teigė, kad priežastis – galimai nusikalstamos veiklos bei nesėkmės mišinys. Jis dėstė, kad bankas pasižymėjo „tikrai didele susijusių asmenų kreditavimo rizika ir asmeniniu vartojimu per banką“ (Lrytas.lt, 2011). Taip pat, prie banko griūties galėjo prisidėti ir FNTT vadovų nutekinta informacija apie planus nacionalizuoti „Snorą“ (Diena.lt, 2012).

Atsižvelgus į „Snoro“ bankroto apimtį buvo nuspręsta pasitelkti Lietuvos bei užsienio bankroto, finansų ir teisės specialistus, kurie siekė, kad visi klausimai būtų tinkamai sprendžiami ir kad bankroto procedūrai tvarkyti būtų pasitelkta geriausia tarptautinė praktika bei Lietuvos ekspertų žinios (Snoras, 2012).

Pirmasis "Snoro" kreditorių susirinkimas įvyko „Siemens“ arenoje, Vilniuje, 2012 m. birželio 12 d. Šį procesą prižiūrėjo nepriklausoma audito įmonė „Grant Thornton Rimess“. "Snoro" bankroto procese buvo priimta keletas nutarčių, kuriomis buvo areštuotas "Snoro" turtas. LR generalinė prokuratūra buvo priėmusi nutarimą areštuoti 161814528 Lt sumą, kurią „JFP Emerging Europe Momentum Fund“, V. Antonovas ir R. Baranauskas sumokėjo už paskutinės Snoro akcijų emisijos akcijas (Snoras, 2012).

2012 m. gegužės 18 d. bankroto administratorius pateikė ieškinį Anglijos Aukščiausiajam Teismui prieš V. Antonovą ir R. Baranauską. Ieškinys buvo pateiktas siekiant išieškoti „Snoro“ kreditorių naudai 492 mln. eurų. Tą pačią dieną prašymas buvo patenkintas, todėl teismo sprendimu buvo paskelbtas V. Antonovo turto visame pasaulyje arešto aktas, pagal kurį draudžiama perleisti arba sumažinti savo turtą, jį perleisti iki 492 mln. eurų sumos. 2013 m. gruodžio 15 d. byla buvo sustabdyta ir nebuvo atnaujinta, tačiau turto areštas liko galioti (Snoras, 2012). 

Banko „Snoras“ bankrutavimo pasekmės

Bankrutavus "Snorui", apie 1300 žmonių tapo bedarbiais. Smulkių įmonių lėšos buvo užšaldytos, Lietuvoje sutriko augantis eksportas. Tačiau padidėjo Lietuvos komercinių bankų klientų skaičius: Banko "Swedbank" klientų skaičius išaugo 6 proc., SEB ir DNB bankuose po 5 proc. (Kaunodiena.lt, 2012).

„Snoro“ žlugimas padidino žmonių nepasitikėjimą bankais, sukėlė bankinių operacijų mokesčius, padidino kitų bankų veiklos krūvius, valstybės biudžeto mažėjimas bei įmonių finansų užšaldymas. Viena iš pasekmių - prastas Lietuvos vardas tarptautinėje finansinėje arenoje.

Komentuodamas „Snoro“ bankroto svarbą, Neil Cooper sakė: „Snoro žlugimas – tai pats didžiausias nemokumo atvejis Lietuvos istorijoje, jis stipriai paveikė daugelį banko klientų ir kontrahentų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje“. Tad, norint išvengti sukčiavimų ateityje ir atkurti visuomenės pasitikėjimą auditu, turi būti nuolat tobulinami įstatymai ir apskaitos principai.“

 

Justė Sasnauskaitė, Aistė Čepaitė

Naudotos literatūros sąrašas

1.        15min.lt. (2017) Buvęs „Snoro“ auditorius Ramūnas Bartašius išteisintas. [žiūrėta 2017-09-29]. Prieiga per internetą https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/buves-snoro-auditorius-ramunas-bartasius-isteisintas-56-744840;

2.        Delfi.lt. (2012) „Snoro“ bankroto administratorius N.Cooperis: „Snoras“ žlugo ne dėl ekonomikos krizės. [žiūrėta 2017-09-29]. Prieiga per internetą https://www.delfi.lt/verslas/archive/snoro-bankroto-administratorius-ncooperis-snoras-zlugo-ne-del-ekonomikos-krizes.d?id=54934937;

3.        Delfi.lt (2012) Už „Snoro“ audito pažeidimus nuspręsta panaikinti „Ernst & Young Baltic“ auditoriaus R. Bartašiaus vardą. [žiūrėta 2017-09-29]. Prieiga per internetą https://www.delfi.lt/verslas/archive/uz-snoro-audito-pazeidimus-nuspresta-panaikinti-ernst-young-baltic-auditoriaus-rbartasiaus-varda.d?id=58958429;

4.        Diena.lt. (2012) R.Palaitis įsitikinęs: informaciją apie „Snorą“ nutekino FNTT vadovai. [žiūrėta 2017-09-29]. Prieiga per internetą http://www.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/rpalaitis-isitikines-informacija-apie-snora-nutekino-fntt-vadovai;

5.        Indėlininkai.lt. (2014) Ar bus kompanija „Ernst & Young Baltic“ nubausta už klaidinantį „Snoro“ banko auditą? [žiūrėta 2017-09-29]. Prieiga per internetą http://www.indelininkai.lt/archives/1011;

6.        KaunoDiena.lt. (2012) Pasidalijo "Snoro" klientus. [žiūrėta 2017-09-29]. Prieiga per internetą http://kauno.diena.lt/dienrastis/ekonomika/pasidalijo-snoro-klientus-405995;

7.        Lrytas.lt. (2015) Po taikos sutarties – 11,5 milijono eurų „Snoro“ kreditoriams. [žiūrėta 2017-09-29]. Prieiga per internetą http://verslas.lrytas.lt/rinkos-pulsas/po-taikos-sutarties-11-5-milijono-euru-snoro-kreditoriams.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy;

8.        Lrytas.lt. (2011) V.Vasiliauskas apie „Snoro“ žlugimo priežastis: „Tai buvo galimai nusikalstamos veiklos ir verslo nesėkmės mišinys“. [žiūrėta 2017-09-29]. Prieiga per internetą http://verslas.lrytas.lt/-13251659931323820861-v-vasiliauskas-apie-snoro-%C5%BElugimo-prie%C5%BEastis-tai-buvo-galimai-nusikalstamos-veiklos-ir-verslo-nes%C4%97km%C4%97s-mi%C5%A1inys.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy;

9.        Mažylis L., Unikaitė-Jakuntavičienė I. (2013) Bankų sistemos stabilumo sąsajos su visuomenės saugumu: „Snoro“ ir Ūkio bankų žlugimas. Vytauto Didžiojo universitetas. p. 266;

10.      Snoras. (2012) Bankroto administratoriaus ataskaita bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ kreditoriams. [žiūrėta 2017-09-29]. Prieiga per internetą http://www.snoras.com/files/tinymce/files/_BA%20Statutory%20Report%20-%20LT%2015.11.12.pdf;

11.      Tv3.lt. (2011) Rusų spauda: „Snoro“ krachas – gerai apgalvota afera. [žiūrėta 2017-09-29]. Prieiga per internetą http://www.tv3.lt/naujiena/566003/rusu-spauda-snoro-krachas-gerai-apgalvota-afera-schema-priesistore/6;

12.      Tv3.lt. (2011) „Snoro“ nacionalizacija: alternatyvūs sprendimai ir pasekmės. [žiūrėta 2017-09-29]. Prieiga per internetą http://www.tv3.lt/m/naujiena/566422/%E2%80%9ESnoro%E2%80%9C%20nacionalizacija:%20alternatyv%C5%ABs%20sprendimai%20ir%20pasekm%C4%97s%20(I).