Bernard Madoff Ponzi schema: Apskaitos skandalas

Bernardo Madoffo finansinės apgaulės laikotarpis tęsėsi net 28 metus, po to sekė skandalo priežasčių ir pasekmių analizavimas. Svarbu paminėti, nuo ko viskas prasidėjo, kaip vyko ir kuo baigėsi. 

Raida

     Svarbiausios datos ir įvykiai Madoffo apgaulingoje veikloje.

1980-tieji metai, Madoffo schemos inicijavimas. 

Buvo priimti milijardai dolerių iš atskirų investuotojų, labdaros organizacijų, pensijų fondų, rizikos draudimo fondų ir kt. Madoff teigė, kad jo sudėtinga prekybos ir apsidraudimo strategija generuoja investicinį pelną nepriklausomai nuo rinkos sąlygų, nors kaip vėliau paaiškėjo, kad nebuvo prekiauta jokiomis klientų akcijomis.

2000 m. gegužės mėn. pirmieji įspėjamieji sukčiavimo ženklai.

Masačusetso finansų analitikas Harry Markopolos bandė įspėti finansų kontrolierius dėl galimo Madoffo sukčiavimo, sakydamas, kad jo tariama prekybos strategija gali neteikti tokios nuolatinės teigiamos grąžos. JAV vertybinių popierių ir biržos komisija keletą ateinančių metų ignoravo jo įspėjimą net kelis kartus.

     2008 m. gruodžio 10 d. Madoffas papasakojo šeimos nariams apie apgaulę.

Madoffas pasakė savo sūnums, broliui ir žmonai, kad jo verslas buvo "vienas didelis melas" ir "iš esmės milžiniška Ponzi schema". Vakare, jo sūnūs perdavė jį JAV valdžios institucijoms. Madoffas buvo areštuotas kitą dieną dėl sukčiavimo vertybiniais popieriais. Nors Madoffo skaičiavimais sukčiavimas turėjo siekti 50 mlrd. dolerių, vėliau paaiškėjo, kad bendras klientų pareiškimų/skundų balansas siekė maždaug 64,8 mlrd. dolerių.

    Bernardas Madoffas papasakojo savo investicinės įmonės vyresniajam darbuotojui, kad klientai paprašė išpirkti 7 mlrd. dolerių, ir jam iškilo sunkumų su grynųjų pinigų išėmimu.

     2008 m. gruodžio 11 d. Madoffas pasidavė valdžios institucijoms.

Jis teigė, kad: “nėra nekalto paaiškinimo". Federaliniai prokurorai galiausiai apkaltino jį sukčiavimu, tarptautiniu pinigų plovimu, priskiriant šiuos nusikaltimus prie federalinių vertybinių popierių nusikaltimų ir kitų kaltinamojo akto punktų.

     2008 m. gruodžio 12 d. Federalinis teisėjas užšaldė Madoffo turtą.

    2008 m. gruodžio 15 d. Federalinis teisėjas paskyrė patikėtinį.

Buvo siekta surasti lėšų Madoffo aukų investicijoms refinansuoti, kurių skaičius JAV ir užsienyje buvo maždaug 4800 vienetų.

     2009 m. kovo 12 d. Madoffas buvo įkalintas.

Paskelbtas kaltu dėl visų 11 kaltinimų. Nuteistas kalėti 150 metų.

Schema

Oficialiai pristatoma BMIS investavimo strategija rėmėsi prekyba išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, naudojant apsidraudimo nuo rizikos metodą, pačio Madoff įvardintą kaip „split-strike conversion“. BMIS siekė įsigyti akcijų krepšelį, kurio grąža glaudžiai atitiktų S&P 100 indekso grąžą. Perkant ir parduodant finansiškai nuostolingas (angl. out-of-the-money) pozicijas sukuriamos „lubos“ galimai grąžai bei „grindys“ potencialiems nuostoliams – tokiu būdu siekiama, kad investicijų grąža varijuotų nustatytame intervale. BMIS investuotojams žadėjo pastovią 8-12% grąžą – tai gerokai mažesnis skaičius nei įprastai sukčiavimo schemomis siūloma uždirbti didžiulė grąža per trumpą laikotarpį, kas prisidėjo prie Madoff schemos sukurto patikimumo įvaizdžio bei ilgaamžiškumo.

Iš tiesų BMIS investavimo veikla neužsiėmė. Investuotojų lėšos buvo pervedamos į banko sąskaitas, jiems pateikiant fiktyvius investicijų grąžos rezultatus. Investuotojui pareiškus norą atsiimti lėšas ar jų dalį, jos būdavo grąžinamos iš pačio investuotojo ar naujų investuotojų įneštų pinigų. Faktas, jog investuotojams nebuvo sudaromos kliūtys atsiimti įneštus pinigus, taip pat prisidėjo prie patikimos investavimo bendrovės įvaizdžio. Pažymėtina, kad BMIS investavimo rezultatai pasižymėjo sunkiai tikėtina sėkme ir pastovumu – per visą 17 metų gyvavimo laikotarpį BMIS „užtikrino“ 557% grąžą investuotojams, neturėjo nei vienų nuostolingų metų ir labai nedidelę dalį nuostolingų prekybos mėnesių (apie 10 iš 215 mėnesių). Toks investicijų pastovumas buvo viena patraukliausių paskatų investuoti su BMIS, vis tik ne vienas analitikas kėlė klausimą dėl skelbiamų rezultatų tikrumo – patikrinus skaičius, nustatyta, jog tokių rezultatų gauti nebuvo įmanoma. Didesnio šių pareikšimų sukelto atgarsio ar detalesnių patikrinimų B. Madoff pavyko išvengti savo reputacijos ir kontaktų dėka – BMIS veikimo laikotarpiu jis buvo žinomas kaip patyręs investavimo profesionalas ir Wall Street investuotojų bendruomenės autoritetas, ženkliai prisidėjęs prie NASDAQ biržos sukūrimo ir jos valdytojų tarybos nariu išbuvęs ilgus metus. Nebuvo sunku įtikinti investuotojus, jog šis rinkos veteranas ilgametės patirties ir rinkos įžvalgos dėka geba užtikrinti puikius grąžos rodiklius.

Spaudoje buvo neretai rašoma, kad B. Madoff operavo apribotos rizikos fondą (angl. hedge fund) ar jų grupę, nors B. Madoff niekuomet neteigė esantis fondų valdytoju, bei savo vardu nebuvo įsteigęs jokio fondo. Jis paprasčiausiai skelbė, jog jo brokerių firma BMIS geba užtikrinti pastovią 10-12% metinę grąžą, pasitelkdama konservatyvią investavimo strategiją ir biržoje prekiaudama specialiai atrinktu finansinių priemonių portfeliu - tiesiog norint savo pinigus investuoti su BMIS reikėjo išskirtinio pakvietimo.

B. Madoff schemos ilgaamžiškumas slypėjo veiklos organizacinėje struktūroje. Investuojama buvo ne tiesiogiai su BMIS, o per partnerių fondus (angl. feeder funds). Klientai turėjo investuoti per vieną iš BMIS patvirtintų partnerių, kurie atitinkamai atidarydavo sąskaitą ir jos portfelio pilną valdymo kontrolę patikėdavo BMIS. Tokia struktūra reiškė, jog investuotojai nebuvo tiesioginiai BMIS, bet šių partnerių fondų klientai. Dėl šios priežasties išsamus įmonės veiklos finansinis ir teisinis patikrinimas (angl. due diligence) galėjo būti vykdomas tik partnerių fondui, o ne pačiai BMIS, tokiu būdu išvengiant jos audito ir tikrosios veiklos atskleidimo.

Įspėjamieji ženklai

Tikroji BMIS vykdoma veikla buvo neatskleista beveik 17 metų, vis tik bendrovės gyvavimo laikotarpiu buvo galima pastebėti daugelį įspėjamųjų ženklų, turėjusių sukelti investuotojų nepasitikėjimą.

Įtartinas auditavimo procesas. BMIS, pati valdanti 17 mlrd. JAV dol. vertės turto, buvo audituojama smulkios firmos Friehling and Horowitz, kuri buvo praktiškai nežinoma investicijų valdymo bendruomenėje. Ši firma turėjo viso tris darbuotojus – direktorių, sekretorę ir vieną apskaitos specialistą, jai niekada nebuvo atliktas išorinis vertinimas. Bet kokio tradicinio apribotos rizikos fondo klientams toks pasirinkimas būtų nepriimtinas, vis tik BMIS investuotojus greičiausiai ramino tai, jog partnerių fondus (kuriems ir buvo tiesiogiai patikėtos jų lėšos) auditavo plačiai žinomos kompanijos – PricewaterhouseCoopers, BDO, KPMG ir kt.

Neįprasta mokesčių sistema. Kadangi BMIS oficialiai nebuvo fondas, vienintelė įmonei tenkanti kompensacija buvo „rinkos tarifo“ (angl. market rate) komisiniai nuo kiekvieno įvykdyto sandorio. Tuo tarpu trečiosios šalies partnerių fondai galėjo gauti 2% valdymo ir/ar 20% sėkmės mokestį. Toks neįprastas verslo modelis turėjo sukelti įtarimą investuotojams – jei BMIS investavimo strategija tokia sėkminga, dėl kokios priežasties jie milijonų dolerių vertės uždarbį iš valdymo ir sėkmės mokesčių perleidžia trečiosios šalies partnerių fondams? 

Mažas darbuotojų skaičius. BMIS deklaravo, jog įmonėje tiesioginę investicijų valdymo ir rinkos tyrimo funkciją atlieka 1-5 darbuotojai. Tuo pačiu ji deklaravo, jog įmonė valdo turto už 17 mlrd. JAV dolerių – ar tokio mažo žmonių skaičiaus pakanka veiksmingai valdyti tokios vertės turtą?

SEC registracija. B.Madoff registravosi SEC (liet. JAV vertybinių popierių ir biržos komisija) kaip investavimo patarėjas tik 2006 m. - iki šio laiko jis vengė registracijos ir reikalaujamos išsamios informacijos apie vykdomą finansinę veiklą atskleidimo. B.Madoff pasinaudojo teisine spraga, leidusia investavimo patarėjams su mažiau negu 15 klientų nesiregistruoti. Vertinant vieną partnerių fondą kaip vieną klientą, jų skaičius 15 nesiekė. 2006 m. SEC pakeitė nuostatus – pradėti skaičiuoti galutiniai klientai ir B.Madoff privalėjo registruotis. Kiek vėliau SEC atsisakius tokios skaičiavimo metodikos, B.Madoff, skirtingai nei daugelis kitų, registracijos neatnaujino. Negana to, registracijos laikotarpiu, t.y. kuomet B.Madoff buvo įpareigotas pateikti išsamią finansinės veiklos ataskaitą, jo investavimo patarėjo veikla nebuvo tirta.

Uždarumas. B.Madoff atsisakydavo atsakyti į bet kokius su jo verslu ar investavimo strategija susijusius klausimus ar pateikti prašomą informaciją, net neformalioje aplinkoje. Toks elgesys nebūdingas apribotos rizikos fondų aplinkoje – net ir uždariausiais fondas paprastai linkęs užtikrinti investuotojus dėl veiklos operacijų skaidrumo, efektyvumo ir patikimumo.

Elektroninės prieigos trūkumas. Dauguma brokerių suteikia elektroninę prieigą prie jų investuotų lėšų sąskaitos, tačiau B.Madoff tokios galimybės savo klientams nesudarė. Partnerių fondai prekybos dienos gale galėjo paštu gauti popierinį „bilietą“, kuriame buvo žymimos dienos transakcijos. Be to, daugumoje šių bilietų tikslus finansinių transakcijų laikas nebuvo žymimas, tad atsekti jų eiliškumą buvo neįmanoma. Oficialiai toks procesas buvo taikomas informacijos apsaugai - tam, kad nebūtų įmanoma transakcijų atkartoti ar iš jų pasipelnyti. Iš tiesų tokia praktika sudarė sąlygas fabrikuoti tokius „bilietus“, kurie patvirtintų skelbiamus BMIS investavimo rezultatus.

Pasekmės

"Madoff" skandalas pakeitė finansų sektoriaus veikimo būdus bei visuomenės suvokimą apie brokerius, kuriems patikėdavo savo pinigus, iškilo klausimas: „Kuo pasitikėti dabar, jei ne savo tarpininku?“.

● Vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC) ėmėsi priemonių kovai su panašiais skandalais ir siekė apsaugoti būsimus investuotojus.

●  Teigiamas skandalo aspektas: Dodd-Frank įstatymas, taip pat žinomas kaip "Wall Street" reformų ir vartotojų apsaugos aktas.

Atsirado registravimo reikalavimai ir naujų taisyklių išimtys, Dodd-Frank taip pat paskatino rizikos draudimo fondus ir investicines įmones laikytis naujų ataskaitų teikimo reikalavimų ir davė SEC institucijai stebėti finansų sistemas, kurios galėjo sukelti sisteminę riziką.

●  Investuotojai pradėjo kruopščiau investuoti savo pinigus, reikalavo visapusiško skaidrumo užtikrinimo, todėl jiems pradėtas skirti itin didelis dėmesys.

● Remiami rizikos draudimo fondų dalyviai, rengiami klausimynai, susiję su technologijomis ir saugumo užtikrinimo praktika.

● Prabalsuota, kad brokeriai kas ketvirtį pateiktų ataskaitas, kuriose išsamiai būtų pateikta visa reikalinga informacija, kaip tvarkomi klientų vertybiniai popieriai ir pinigai.

Kuomet 2008 m. gruodžio mėn. žlugo Madoffo sukurta sukčiavimo schema, jos poveikis iš karto buvo pastebėtas daugelyje labdaros organizacijų, universitetų, tarp turtingų asmenų, kurie investavo  daugiau kaip 20 milijardų dolerių, daugelį iš jų teko uždaryti. Visuomenės pasitikėjimas finansų sistema buvo paveiktas, ypač tarp žmonių, gyvenusių netoli Madoffo aukų. Šis "šokas" pasitikėjimui galėjo atsirasti dėl padidėjusio bendravimo apie sukčiavimą per socialinius tinklus su aukomis arba dėl padidėjusio vietos žiniasklaidos informacijos viešinimo.  Nemažos pinigų sumos buvo perkeltos iš rizikingų investavimo fondų į saugius grynųjų pinigų indėlius federaliniuose apdraustuose bankuose. Investuotojai perleido maždaug 430 mlrd. dolerių saugesnėms investicijoms dėl sumažėjusio pasitikėjimo.

Jovita Laurinaitytė, Kristina Zernovaitė