Satyam apskaitos skandalas Indijoje

  

Šiame straipsnyje yra analizuojamas vienas iš žymiausių apskaitos skandalų pasaulyje įvykęs Indijoje Satyam korporacijoje. Šis skandalas dažnai vadinamas Azijos Enronu pasireiškė nepagrįstai išpūstomis pajamomis finansinėse ataskaitose, apgaulingai paskatinant investuotojus investuoti į korporaciją. Straipsnyje pateikiamos šio atvejo atsiradimo priežastys, palyginamoji Enron atvejo analizė, bei nagrinėjama tokių atvejų prevencija, finansiniu ir nefinansiniu požiūriu.

Pagrindinė apgaulingos apskaitos vedimo priežastimi Satyam atveju buvo siekis pritraukti naujų investuotojų, kitaip tariant akcijų emisijos realizavimas rinkoje su padidinta paklausa. Šis procesas dar yra žinomas kaip kūrybingos apskaitos pseudonimas (Omurgonulsen ir Omurgonulsen, 2007). Lentelėje žemiau pateikiami realūs ir deklaruoti duomenys 2008 metų rugsėjo 30 dienai Satyam veiklos rezultatai.

1 lentelė. Satyam balanso duomenys 2008-09-30 (duomenys pateikti rupijomis 10 mln.)

Finansinių duomenų tipas	Faktiniai duomenys	Deklaruoti duomenys	Skirtumas
Grynieji pinigai	321	5,361	5,040
Sukauptos palūkanos už indelius	0	376,5	3,76
Nedeklaruoti įsipareigojimai	1,230	0	1,230
Paskolintos sumos	2,161	2,651	490
Bendra suma	N\A	N\A	7,136
Pajamos (Q2 2008)	2,112	2,700	588
Pelnas	61	649	588

Pastaba: sudaryta remiantis Bhasin (2013).  

WORLDCOM SKANDALO PRIEŽASTYS IR PASEKMĖS

Worldcom skandalas

2002-ųjų metų vasara Jungtinėse Amerikos Valstijose prasidėjo vienu didžiausių verslo skandalu šalies istorijoje. Birželio 25 dienos vakarą Worldcom Inc., viena didžiausių JAV telekomunikacijų įmonių, dominavusi tarpmiestinio ryšio rinkoje, paskelbė, kad vidaus audito metu buvo nustatyti milžiniški apskaitos neatitikimai. Bendrovė buvo priversta atšaukti ir pakartotinai pateikti daugelį finansinių ataskaitų rinkinių. Sekančią dieną įmonė paskelbė atleidžianti finansų direktorių (CFO) ir ketinanti sumažinti darbuotojų skaičių 17 000. Tos pačios dienos rytą, prieš atsidarant JAV akcijų biržoms NASDAQ paskelbė, kad stabdo prekybą Worldcom akcijomis. Akcijos kainos vertė tesiekė 83 centus, nors mažiausia kaina už akciją vienu metu buvo tik 9 centai, kai dar metų pradžioje akcijomis buvo prekiaujama už 15 JAV dolerių. Prieš kelis metus vienos Worldcom akcijos kaina buvo perkopusi net 60 JAV dolerių. Tai buvo vienas didžiausių apgaulingo verslo skandalų JAV istorijoje savo pasekmėmis mažai nusileidžiantis žymiajam Enron apskaitos skandalui.

Ar gali blogos būsto paskolos sukelti finansų krizę?

     Apskaitos sukčiavimas yra tyčinė manipuliacija finansinėmis ataskaitomis, siekiant sukurti teigiamą vaizdą apie kompanijos finansinę būklę. Toks sukčiavimas klaidina potencialius investuotojus ir akcininkus. Kompanija klastoja finansines ataskaitas išpūsdama savo pajamas ir turtą bei neparodydama tikrųjų išlaidų ir įsipareigojimų. JAV kompanijos AIG ir “New Horizon Financial” būtent apgaulės būdu bandė uždirbti iš būsto paskolų (angl. subprime mortgage) išduodant paskolas ir jų vertybinius popierius. Šių machinacijų pasekmės tapo labai skaudžios finansų rinkoms, iššaukusios 2008 metų didžiąją recesiją, t.y. didžiausią ekonominį sąstingį nuo 1930 metų didžiosios depresijos. Nuostolis pasaulio ekonomikai prilygo net 22 trilijonams JAV dolerių – sumai, prilygstančiai beveik trečdaliui viso pasaulio BVP.

LEHMAN BROTHER‘S – INSTITUCIJA, KURI NEGALI ŽLUGTI?

Lehman Brothers – amerikietiško kapitalo investicinis bankas, kurio istorija prasideda visai ne nuo bankininkystės sektoriaus. 1840 m. ši institucija pradėjo veiklą kaip šeimos prekybinis verslas Alabamos valstijoje. Šeimos verslui išaugus iki prekybinės įmonės, kuri užsiima medvilnės prekyba ir logistika, atsirado galimybių įsilieti į finansų rinką. Medvilnės prekybininkų biržoje Lehman Brothers pirmą kartą sudarė ateities sandorį. Pradėjus dalyvauti ne tik medvilnės biržoje, bet ir kavos bei kuro biržose, prasidėjo prekybinė bankininkystė. 1969 m. kompaniją paliko paskutinis šeimos, įkūrusios bendrovę, narys. Kompanija tapo American Express darinio dalimi, tačiau 1994 m. buvo nupirkta per viešąjį siūlymą, taip tapdama Lehman Brother Holdings, kurios veikla buvo sukoncentruota į investicinę bankininkystę.

Kompanijos klientais buvo pasaulinės finansų rinkos dalyvės, vietinės valstijų ar net valstybės vyriausybės, kitos didelės įvairios institucijos.  Daugiausiai dėmesio buvo skiriama akcijų ir obligacijų rinkai, vertybinių popierių prekybai, investicinei bankininkystei bei turto valdymui. Maždaug 2003 m. nekilnojamojo turto rinka kompanijai nebuvo pagrindinė rinka, iš kurios ji uždirba. Tačiau įsibėgėjus nekilnojamojo turto bumui, kompanija suvokė, kad didžiosios Wall Street įmonės pagrindinius pelnus uždirba iš hipotekinių sandorių. 2005 m. Lehman Brothers tapo aktyviu nekilnojamojo turto rinkos dalyviu, nepaisant to, jog jau minimais metais buvo pastebimi pirmieji ženklai, jog vis daugiau skolinama asmenims, kurie gali negrąžinti kredito. 2007 m. žlugo du Bear Stearns rizikos kapitalo fondai, kurie investavo į išvestines finansines priemones nekilnojamojo turto rinkoje. Iškart po šio įvykio Lehman Brothers bankas nusprendė trauktis iš šios rinkos – uždarė dukterinę bendrovę, kuri vertėsi vertybinių popierių, susietų su nekilnojamuoju turtu, pirkimu ir pardavimu. Tačiau įsipareigojimai, ypač susiję su žemesnio reitingo vertybiniais popieriais, liko. Manoma, jog kompanija tikėjosi, kad turto vertės sumažėjimas rinkoje yra laikinas ir kad obligacijas dar bus galima parduoti uždirbant iš šio sandorio.

Griūvanti pilis: VĮ „Automagistralė“ apskaitos skandalas

  

   Šiame straipsnyje analizuojama susidariusi situacija VĮ „Automagistralė“, kai po kilusių darbuotojų įtarimų išaiškėjo, kad įmonė savo darbuotojams ilgą laikotarpį mokėjo mažesnius atlyginimus, nei jiems pagal darbo apskaitos įstatymus turėjo priklausyti. Įmonėje buvo atlikti auditai, kurie nustatė ryškius pažeidimus. Įmonės darbuotojai žiemos tarnybos laikotarpiu dirbdavo po 24 valandas, o apmokama būdavo tik už 16 darbo valandų. Darbuotojai kreipėsi į Darbo ginčų sprendimų komisiją, dėl neteisingas vedamos darbo laiko apskaitos. Vadovybei neisileidus į kalbas darbuotojai savo teises stojo ginti ir per darbo profsąjungą „Sandrauga“, tokia galimybė yra nurodyta Lietuvos Respuklikos darbo kodekso 19 straipsnyje:  

·     Darbuotojų ir darbdavių teises ir interesus šio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gina ir jiems atstovauja jų atstovai kolektyviniuose darbo santykiuose. 

· Profesinių sąjungų, darbo tarybų, darbuotojų patikėtinių, darbdavių organizacijų               kompetenciją ir jos įgyvendinimo tvarką nustato šis kodeksas, kiti įstatymai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybos susitarimai ir kitos darbo teisės normos (Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, 2016-09-14, suvestinė redakcija 2017-07-01).

Bernard Madoff Ponzi schema: Apskaitos skandalas

Bernardo Madoffo finansinės apgaulės laikotarpis tęsėsi net 28 metus, po to sekė skandalo priežasčių ir pasekmių analizavimas. Svarbu paminėti, nuo ko viskas prasidėjo, kaip vyko ir kuo baigėsi. 

Raida

     Svarbiausios datos ir įvykiai Madoffo apgaulingoje veikloje.

1980-tieji metai, Madoffo schemos inicijavimas. 

Buvo priimti milijardai dolerių iš atskirų investuotojų, labdaros organizacijų, pensijų fondų, rizikos draudimo fondų ir kt. Madoff teigė, kad jo sudėtinga prekybos ir apsidraudimo strategija generuoja investicinį pelną nepriklausomai nuo rinkos sąlygų, nors kaip vėliau paaiškėjo, kad nebuvo prekiauta jokiomis klientų akcijomis.

2000 m. gegužės mėn. pirmieji įspėjamieji sukčiavimo ženklai.

Masačusetso finansų analitikas Harry Markopolos bandė įspėti finansų kontrolierius dėl galimo Madoffo sukčiavimo, sakydamas, kad jo tariama prekybos strategija gali neteikti tokios nuolatinės teigiamos grąžos. JAV vertybinių popierių ir biržos komisija keletą ateinančių metų ignoravo jo įspėjimą net kelis kartus.

„Sino – Forest“ korporacijos skandalas

„Sino – Forest“ korporacijos (angl. Sino – Forest Corporation) pagrindinė veikla – valdyti ir eksploatuoti miško plantacijas.  Korporacija teigė esanti viena iš pirmaujančių komercinių miško plantacijų operatorių Kinijos Liaudies Respublikoje. Korporacijos pagrindinė veikla–  tai medienos ir medienos rąstų pardavimas bei medienos produktų gamyba. Perkant, valdant ir parduodant medžius ir miško išteklius žemyninėje Kinijoje, bendrovės pelnas padidėjo nuo 3 milijonų JAV dolerių 1994 metais iki 395,4 milijonų JAV dolerių 2010 metais.

Vietoj to, kad korporacija kapitalą didintų Honkongo vertybinių popierių rinkoje ar  Šanchajuje, įmonės įkūrėjas Chanas ir jo verslo partneriai nukreipė dėmesį į Kanados investuotojus, kurie, jų nuomone, buvo geriau susipažinę su miškininkystės sektoriumi. Nuo 1995 metų bendrovė savo akcijomis pradėjo prekiauti Toronto vertybinių popierių biržoje. Nuo tada „Sino – Forest“ iš skolų ir akcijų rinkų surinko daugiau nei 3 milijardus JAV dolerių, daugiausia pasinaudodama Kanados teisininkų, buhalterių, analitikų ir investicijų bankininkų pagalba. Investuotojai buvo viliojami žadant įmonės augimą, kurį užtikrino nuolat didėjantis pelnas. 

„Sino – Forest“ teigė, kad panaudojo daugumą lėšų, siekdama padidinti savo miškininkystės portfelį žemyninėje Kinijoje, kuris 2011 m. sudarė daugiau nei 780 tūkst. hektarų. Nepaisant to, kad pelno marža, kuri dažnai viršijo 50 proc., „Sino – Forest“  pinigų srautai beveik visą laiką buvo neigiami, nes korporacija  daugiau pinigų  išleisdavo perkant medžius ir kitą miško turtą, nei gaudavo pardavimo pajamų ar kapitalo įplaukų.