Ar gali blogos būsto paskolos sukelti finansų krizę?

     Apskaitos sukčiavimas yra tyčinė manipuliacija finansinėmis ataskaitomis, siekiant sukurti teigiamą vaizdą apie kompanijos finansinę būklę. Toks sukčiavimas klaidina potencialius investuotojus ir akcininkus. Kompanija klastoja finansines ataskaitas išpūsdama savo pajamas ir turtą bei neparodydama tikrųjų išlaidų ir įsipareigojimų. JAV kompanijos AIG ir “New Horizon Financial” būtent apgaulės būdu bandė uždirbti iš būsto paskolų (angl. subprime mortgage) išduodant paskolas ir jų vertybinius popierius. Šių machinacijų pasekmės tapo labai skaudžios finansų rinkoms, iššaukusios 2008 metų didžiąją recesiją, t.y. didžiausią ekonominį sąstingį nuo 1930 metų didžiosios depresijos. Nuostolis pasaulio ekonomikai prilygo net 22 trilijonams JAV dolerių – sumai, prilygstančiai beveik trečdaliui viso pasaulio BVP.

Krizės priežastys

Naujos “Subprime” būsto paskolos

      Subprime būsto paskola yra paskola su palūkanų norma, kuri yra ženkliai aukštesnė nei įprasta būsto paskola įprastomis rinkos sąlygomis. Subprime paskola nusako kredito vertinimą gaunančiam asmeniui pagal 4-is faktorius: kredito reitingas, pirminis įnašas, pavėluotų įmokų skaičius ir jau turimų kreditų skaičius. Subprime paskola teikiama tokiems asmenims, kurie įprastomis sąlygomis negalėtų gauti naujos paskolos būsto pirkimui. Paskolos dar yra žinomos kaip “NINJA - no income, no job and no assets loans”. JAV gerai žinoma korporacija “New Century Financial” tapo viena lyderiaujančia šių paskolų teikėja, išduodama paskolas asmenims su labai blogu kredito reitingu “subprime” skolininkams. 2006 metais kompanija viešai paskelbė, kad suteiks paskolas visiems klientams, kurie įprastomis sąlygomis negautų šio finansavimo iš būsto paskolų brokerių. “New Century Financial” paskelbtas uždirbtas pelnas tiesiog stulbino jos konkurentus nekilnojamo turto

rinkoje, tapdama pavyzdžiu kitoms bendrovėms.  

     Nuo 2004 iki 2008 metų “subprime mortgage” paskolų paklausa rinkoje labai stipriai išaugo ir  sudarė didžiąją dalį naujai suteikiamų paskolų, aplenkdama moraliai ir ekonomiškai pagrįstų paskolų skaičių. 

Neteisingas “subprime” paskolų vertimas į vertybinius popierius

     Subprime paskolų vertimas į ”mortgage-backed securities” (MBS) ir “collateralized debt obligations” (CDOs) yra būdas gauti finansavimą iš investicinių fondų. Bankas išduodamas būsto paskolą “perpakuoja” ją kaip investicinį vertybinį popierių ir parduoda kitiems bankams. Tokiu būdu galutinis vartotojas, turintis “subprime” paskolą įgyja finansavimą. MBS ir CDO vertybiniai popieriai yra sukuriami iš pavojingų būsto paskolų. Bankas, kuris išduoda paskolas, pasidalina riziką su kitais  bankais. Sintetinių paskolų skaičius išaugo eksponentiškai, nes jos bankams teikė didžiausią grąžą. Sintetinių CDO ir MBS popierių kūrimas stipriai išaugo nuo 2005 m. iki 2008 m. Daugelis bankų pirko šiuos sintetinius instrumentus, nes jie buvo pelningiausė ilgalaikė investicija. Dėl šių priežasčių buvo skatina paskolų brokerius išduoti kuo daugiau subprime paskolų asmenims su bloga kredito istorija ir negaliojančiomis darbo užmokesčio ataskaitomis. Būsto paklausai rinkoje stipriai išaugus būsto vertė taip pat augo. Finansų brokeriai nesibaimino, kad asmenys paėmę būsto paskolas nesugebės jų grąžinti, nes perimtą turtą tikėjosi parduodi už didesnę kainą rinkoje.  

   Sukčiavimas finansinėmis ataskaitomis bei siekimas finansinės naudos buvo daromas paminant sąžinę bei teikiant suklastotą  informaciją būsimiems investuotojams, užtikrinant saugumą bei generuojant super pelną paskolų teikimu užsiimančioms finansinėms institucijoms. 

     Daugelis JAV ir kitų šalių bankų įsitraukė į šią nesąžiningą schema. Paskolų išdavimas ir vertybinių popierių sukūrimas, neatspindėjo tikrosios finansinės būklės. Bankai teikė finansines ataskaitas tvirtindami, kad šie nauji finansiniai instrumentai yra labai saugūs bei toliau prekiavo jais tarptautinėje finansų rinkoje.

Skandalo ekonominės pasėkmės 

Ekonominiai dėsniai lėmė, kad 2006 metų pabaigoje, būsto kainos stipriai krito, dėl išaugusios būsto pasiūlos rinkoje. Ši situacija susidarė dėl to, kad asmenys paėmę nelegalias paskolas neišgalėdavo jų sumokėti, o bankai perėmę jų turtą bandydavo ir vėl jį parduodi. Daugelis būsto paskolų būdavo anuliuojamos dėl nemokumo ir perimamos juos išdavusių institucijų. Lyderiaujančios kompanijos, kaip “New Century Financial”, parduoti turto už aukštesnę kainą jau negalėjo, taip patirdamos didelius nuostolius. “New Century Financial” buvo priversta skelbti bankrotą, nes patyrė net 8.5 milijardų nuostolį. 2007 metų balandžio mėn.  2 dieną kompanija atleido net 3200 darbuotojų. Balanso ataskaita parodė, kad beveik visa prekyba vyko skolintais pinigais sverto principu. Kompanija turėdama 2-jų milijardų JAV dolerių kapitalą vykdė operacijas ir prekiavo net 25-ių milijardų vertės skolintu kitų investuotojų kapitalu.

     Būsto kainų stiprus kritimas lėmė ir tai, kad vertybiniai popieriai, tokie kaip CDO ir MBS, taip pat prarado savo vertę. To pasekoje daugelis pasaulio bankų investavę į šiuos instrumentus patyrė milžiniškų nuostolių. Vertybinių popierių draudėjai, tokie kaip AIG (American International Group), kurie garantavo šių instrumentų saugumą juos drausdami, negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų. Didelę finansinę žalą patyrė investiciniai fondai, pensijų fondai ir kai kurios korporacijos, kurios prekiavo būsto paskolų vertybiniais popieriais ir jų išvestinėmis priemonėmis.

  Informacijos asimetrija ir moralinis nuosmukis sukėlė kredito paslaugų krizę pasaulio finansų rinkose. Skolinimasis ir finansiniai sandoriai tarp atskirų finansinių sektorių  stipriai susitraukė. Krizė turėjo ilgalaikių neigiamų ekonominių pasekmių JAV ir kitoms Europos šalims. Vien tik JAV buvo prarasta 9 milijonai darbo vietų per 2007-2009 metus. JAV būsto rinkos vertė per 2009 metus sumažėjo 30%, o akcijų biržos vertė net 50%, kas sąlygojo 2008 metų finansinę krizę bei didžiąją recesiją. 

     2008 metų finansų krizė kilo dėl finansinių institucijų, tokių kaip “New Horizon Financial” ir “AIG”, neatsakingo būsto paskolų išdavimo, šių paskolų vertybinių popierių kūrimo bei prekybos jais finansų rinkose slepiant tikrąją sudėtingų sintetinių finansinių instrumentų kilmę ir vertę apskaitos dokumentuose. Sukelta krizė paveikė viso pasaulio ekonomiką, sukėlė kreditų stygių, didelį nedarbą, sumažino ekonominę vertę, kurios dydis siekė net 22 trilijonus JAV dolerių. Tuo pačiu stipriai sulėtino pasaulio BVP augimą, sukėlė labai didelę recesiją, kurios padariniai vis dar jaučiami.  Daugelis žmonių prarado uždirbtas pensijas, namus, santaupas bei patyrė kitokią finansinę žalą. Šios krizės padariniai yra neginčijami ir jų pasekmės - ilgalaikės. 

Donatas Kazakevičius