Griūvanti pilis: VĮ „Automagistralė“ apskaitos skandalas

  

   Šiame straipsnyje analizuojama susidariusi situacija VĮ „Automagistralė“, kai po kilusių darbuotojų įtarimų išaiškėjo, kad įmonė savo darbuotojams ilgą laikotarpį mokėjo mažesnius atlyginimus, nei jiems pagal darbo apskaitos įstatymus turėjo priklausyti. Įmonėje buvo atlikti auditai, kurie nustatė ryškius pažeidimus. Įmonės darbuotojai žiemos tarnybos laikotarpiu dirbdavo po 24 valandas, o apmokama būdavo tik už 16 darbo valandų. Darbuotojai kreipėsi į Darbo ginčų sprendimų komisiją, dėl neteisingas vedamos darbo laiko apskaitos. Vadovybei neisileidus į kalbas darbuotojai savo teises stojo ginti ir per darbo profsąjungą „Sandrauga“, tokia galimybė yra nurodyta Lietuvos Respuklikos darbo kodekso 19 straipsnyje:  

·     Darbuotojų ir darbdavių teises ir interesus šio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gina ir jiems atstovauja jų atstovai kolektyviniuose darbo santykiuose. 

· Profesinių sąjungų, darbo tarybų, darbuotojų patikėtinių, darbdavių organizacijų               kompetenciją ir jos įgyvendinimo tvarką nustato šis kodeksas, kiti įstatymai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybos susitarimai ir kitos darbo teisės normos (Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, 2016-09-14, suvestinė redakcija 2017-07-01).

Darbuotų teigimu, jiems už darbą dieną buvo sumokama daug daugiau, nei už darbą nakti, dienomis darbuotojų darbo užmokestis buvo įkainotas 4 eur/val., o naktį ar švenčių dienomis tik 2 eur/val. Nagrinėjant darbo laiko apskaitos įstatymą, darbuotojams turėtų būti sumokėta už darbą naktimis 1,5 karto daugiau,  švenčių dienomis dvigubai. Tai įrodo, kad darbuotojo teises įmonė šiurkščiai pažeidžia. Lietuvos profesinių sąjungų federacija „Sandrauga“ savo tinklalapyje teigia, kad nuo V. Molio laikų VĮ „Automagistralės“ buhalterės yra pamiršusios darbo kodekso 144 straipsnį, kuris apibrėžia mokėjimą darbuotojams už darbą poilsio ir švenčių dienomis bei viršvalandžiais. Jo trečiajame punkte juodu ant balto teigiama, kad „už darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio mokestis“( „Sandrauga“, 2017).

Darbuotojui, kurio vidutinis atlyginimas yra 4 eur/val., už vieną valandą naktinio darbo  buvo išmokama 2,37 eurai, nors darbuotojui priklausydavo apie 6 eur/val.. Šie skaičiai parodo, kad įmonė savo darbuotojams, per dirbamą parą už naktines valandas neišmokėdavo 3.63 eurų už valandą. Po tokią sumą priskaitant kiekvienam darbuotojui susidaro nemaža suma, nuo kurios būtų padidėję mokesčiai į valstybės biudžetą. Tačiau kur tie pinigai dingo, ir kam toks taupymas buvo naudingas?

Susisiekimo ministerijai atlikus auditą, paaiškėjo, kad įmonei padaryta daugiau nei 200 tūkst. eurų žalos. Audito išvadas ministerija ketina teikti Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT), be to, kreipsis į teisėsaugą dėl nuostolių išieškojimo civiline tvarka (R.Masiulis,2017). Po audito išvadų buvo nustatyta, kad įmonės vadovas naudoja valstybinės įmonės pinigus, savo reikmėms, taip supainiodamas asmeninį ir darbo interesus. Įmonėje buvo perkami prabangūs automobiliai, kuriamos netikros pareigybės, mokamos premijos už neatliktą darbą, taip pat įmonės technika ir darbuotojai naudojami asmeninėms reikmėms. Taip pat įmonė įsigijo nekilnojamojo turto Vievyje už daugiau nei 100 eurų, iš „Automagistralės“ vadovo sūnaus įmonės, po audito paaiškėjo, kad už šį turtą buvo permokėta. Mokslinėje literatūroje identifikuojamas pagrindinis pirkimų viešajame ir privačiame sektoriuje skirtumas. Privačiame sektoriuje prekių, paslaugų ar darbų įsigijimas suprantamas kaip statiškas arba dinamiškas prekių, paslaugų ar darbų pasisavinimas, atitinkamos prekės vertės sukaupimas. Tai reiškia, kad įsigyjant kai kuriuos daiktus, jie gali būti naudingi ir viešajam, ir privačiam sektoriui, tačiau dėl skirtingų aplinkybių dažniausiai tik viename iš minėtų sektorių yra pasiekiama galutinė nauda. Viešajame sektoriuje viešieji pirkimai apima dominuojantį viešųjų pirkimų tarnybų vaidmenį, teisėtvarkos procesus, sveikatos, socialinės tarnybos, išsimokslinimo, gynybos, transporto ir aplinkos apsaugos klausimus, todėl siekiant įgyvendinti viešosios politikos tikslus bei patenkinti pilietinę visuomenę viešojo sektoriaus organizacijų pirkimų apimtis yra daug platesnė negu privataus sektoriaus [5, p. 1024] (J. Palidauskaitė, 2010).  Tai įrodo, kad įmonė veikė ne Valstybės naudai, o kaip privatininkui įmonės vadovui.

Tokia valstybinės įmonės veikla parodo, kad Lietuvos ekonomika yra stabdoma, ne tik privatininkų bet ir valstybės tarnautojų. Kai kurių valstybinių įmonių vadovai siekia naudos sau, pelnydamiesi iš valstybės skiriamo biudžeto, nepaisant žmogaus teisių pažeidimo. Darbdavių požiūris gali būti viena iš priežasčių, kodėl vis daugiau lietuvių emigruoja. Nemažos dalies žmonių netenkina gaunamas darbo užmokestis. Valstybės biudžetas, kuris skiriamas valstybinėms įmonėms, yra skirtas užtikrinti kokybiškas valstybės teikiamas paslaugas bei darbuotojų atlyginimams, kurie dirba valstybės naudai. 

Išanalizavus šią situaciją, galime teigti, kad įmonėje buvo supainioti viešieji ir privatūs interesai. Taip pat įmonė grubiai pažeidė darbo kodeksą, kuriame reglamentuojamas darbo užmokesčio apmokėjimas. Tokie skandalai nekelia valstybės prestižo, kaip ir biurokratija, ar korupcija.

Modesta Stankutė

Naudota literatūra

1.        Lietuvos Respublikos darbo kodeksas.  

2.        https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/f6d686707e7011e6b969d7ae07280e89/asr  [Žiūrėta 2017-10-08]

3.        Lietuvos profesinių sąjungų federacija „Saundrauga“, Ydingi VĮ „Automagistralės“ įpročiai nesikeičia: už darbą naktį dvigubai mažesnis atlyginimas, 2017.http://www.sandrauga.lt/archyvas/8587 [Žiūrėta  2017 m. spalio 8 d.]

4.        R.Masiulis: „Automagistralės“ audito rezultatai – sukrečiantys, 2017, http://www.diena.lt/naujienos/verslas/imoniu-pulsas/r-masiulis-automagistrales-audito-rezultatai-sukreciantys-831633 [žiūrėta 2017-10-08]

5.        J. Palidauskaitė, Korupcija viešuosiuose pirkimuose: nuo teorinės apibrėžties iki atvejo studijos, Kauno technologijos universitetas, Viešoji politika ir administravimas, 2010 Nr. 32,p.74-84. https://repository.mruni.eu/bitstream/handle/007/12324/1150-2179-1-SM.pdf?sequence=1&isAllowed=y [žiūrėta 2017-10-08]