Satyam apskaitos skandalas Indijoje

  

Šiame straipsnyje yra analizuojamas vienas iš žymiausių apskaitos skandalų pasaulyje įvykęs Indijoje Satyam korporacijoje. Šis skandalas dažnai vadinamas Azijos Enronu pasireiškė nepagrįstai išpūstomis pajamomis finansinėse ataskaitose, apgaulingai paskatinant investuotojus investuoti į korporaciją. Straipsnyje pateikiamos šio atvejo atsiradimo priežastys, palyginamoji Enron atvejo analizė, bei nagrinėjama tokių atvejų prevencija, finansiniu ir nefinansiniu požiūriu.

Pagrindinė apgaulingos apskaitos vedimo priežastimi Satyam atveju buvo siekis pritraukti naujų investuotojų, kitaip tariant akcijų emisijos realizavimas rinkoje su padidinta paklausa. Šis procesas dar yra žinomas kaip kūrybingos apskaitos pseudonimas (Omurgonulsen ir Omurgonulsen, 2007). Lentelėje žemiau pateikiami realūs ir deklaruoti duomenys 2008 metų rugsėjo 30 dienai Satyam veiklos rezultatai.

1 lentelė. Satyam balanso duomenys 2008-09-30 (duomenys pateikti rupijomis 10 mln.)

Finansinių duomenų tipas	Faktiniai duomenys	Deklaruoti duomenys	Skirtumas
Grynieji pinigai	321	5,361	5,040
Sukauptos palūkanos už indelius	0	376,5	3,76
Nedeklaruoti įsipareigojimai	1,230	0	1,230
Paskolintos sumos	2,161	2,651	490
Bendra suma	N\A	N\A	7,136
Pajamos (Q2 2008)	2,112	2,700	588
Pelnas	61	649	588

Pastaba: sudaryta remiantis Bhasin (2013).  

Dowd (2016) išskyrė tokius klaidingą apskaitos vedimą identifikuojančius veiksnius:
1.      organizacijos vadovas yra proceso iniciatorius;
2.      palanki direktorių valdyba;
3.      palankus audito skyrius;
4.      viduriniosios grandies darbuotojų įtraukimas į procesą.

Analizuojant Satyam atvejį pagal išskirtus veiksnius, kompanija turėjo generalinį direktorių organizatoriaus pozicijoje, direktorių valdyba buvo nekompetentinga, t.y. apie 90 % jos atstovų buvo įsipainioję į apskaitos skandalus ankstesnėse savo įmonėse; viduriniosios grandies darbuotojai taip pat buvo įtraukti į šį procesą, trūko tik audito įsitraukimo. Satyam atveju auditorių įtraukti ir nereikėjo, nes tuo metu audito specialistams Indijoje trūko kompetencijos, be to jiems buvo nuolatos pateikiama nepilna informacija. Šioje istorijoje  egzistuoja dar viena dedamoji – palanki valdžia, su kuria Satyam siejo daugybė infrastruktūros projektų (Basilico, Grove ir Patelli, 2012).  

Satyam atvejo panašumas su Enron yra tas, kad abiem atvejais buvo klastojamos pajamos rodančios eksponentinį įmonės augimą bei klaidinančios investuotojus. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad Enron buvo papirkęs auditą, todėl pakankamai ilgai slėpė savo klaidingą apskaitą (Cullinan, 2004). Lyginant kultūrinius skirtumus galima teigti, kad besivystančioje šalyse didelį vaidmenį vaidina ir įtakingų šeimų įsitraukimas. Pavyzdžiui, panašus atvejis įvyko Turkijos bankiniame sektoriuje, kai pasinaudodamos apgaulinga apskaita, kelios įtakingos šeimos destabilizavo Turkijos bankinį sektorių (Omurgonulsen ir Omurgonulsen, 2007). Tik Turkijos atveju, buvo paliesta jautri šalies ekonomikai sritis, todėl vyriausybė suveikė greitai ir veiksmingai. Indijos atveju, sritis buvo mažiau jautri, kad darytų reikšmingą įtaką šalies ekonominiam augimui. Be to į skandalą buvo įsipainiojusių įtakingų Indijos politikų, todėl Sayam kompanijos generalinis direktorius buvo paleistas, remiantis argumentu, kad laiku buvo nepateikti kaltinimo įrodymai. Tokia korupcinė situacija nestebina, nes remiantis Tranperency International duomenimis Indija yra 79-a korumpuočiausia valstybė iš 176-ių šalių. Glaudūs asmeniniais ryšiai, leidžiantys užsitikrinti aukščiausio politinio lygmens „užnugarį“ lėmė tai, kad realios atsakomybės buvo išvengta. Tuo tarpu vakaruose, už tokius pažeidimus grėstų kalėjimas ir didžiulės baudos.  Nors formaliai Indijos vyriausybė ir sudarė vykdomuosius komitetus, nedelsiant pakeitė įmonės valdybą ir ėmėsi visų procedūrų tokio tipo nusikaltimui tirti, baudė atsakingas reguliavimo ir priežiūros institucijas, tačiau pagrindinė problema buvo ta, kad Indijoje nebuvo veiksmingo korporacijų priežiūros ir reguliavimo institucijų veiklos užtikrinimo (Bhasin, 2013).

Vertinant prevenciją, kuri galėjo padėti aptikti Satyam klastojant pajamų pripažinimą, galimi du aspektai -  finansinis ir ne finansinis. Ne finansinį aspektą sudarytų direktorių valdybos kompetencijos buvusiose darbovietėse, generalinio direktoriaus reputacija, valstybės kurioje veikia įmonė reputacija. Finansinį aspektą sudarytų finansiniai įmonės duomenys, specialūs modeliai, sukurti nustatyti apskaitos klastojimo atvejus (Basilico, Grove ir Patelli, 2012). 

    Pastaba: sudaryta remiantis JAV Kolumbijos apygardos bylos: 1:11-cv-00672 duomenimis.

Paveikslas rodo visą klaidingą finansinę informaciją Satyam kompanijos pateiktą per 2004-2009 metus. Per visą laikotarpį įmonė apgaulingai teigė uždirbusi 1,22 mlrd. JAV dolerių pajamų daugiau nei iš tiesų buvo uždirbusi bei suklastojo 6,6 tūkst. sąskaitų šiam faktui nuslėpti. Didžiausias klastojimo mastas pasiektas 2007 – 2008 metais, kuris 2008 metų trečią ketvirtį pasiekė net 24%.

2 lentelė. Klaidingą apskaitos vedimą rodantys išvestiniai koeficientai

Koeficiento specifika	2008	2007	2006
Z- įvertis koef. reikšmė didesnė už -1,99 sąlygoja, kad apskaita vedama klaidingai, mažesnė už -1,99, kad kompanijos apskaita vedama tikslingai.	(1,821)	1,331	(2,147)
F- įvertis, koeficiento reikšmė didesnė už 1, rodo klaidingą apskaitos vedimą.	1.134	1.744	0.833
Pajamų kokybės įvertis, mažesnis už 1, rodo klaidingą apskaitos vedimą	0,885	0,881	1,000

Pastaba: sudaryta remiantis Basilico, Grove ir Patelli  (2012) tyrimo rezultatais.

Analizuojant pateiktą klaidingos apskaitos vedimą rodančius išvestinių koeficientų lentelę galima pasakyti, kad visi finansinius duomenis vertinantys kriterijai aprašyti lentelėje, rodo klaidingos apskaitos vedimą tik nuo 2007 metų, kai tuo tarpu, apskaita įmonėje klastojama gana ilgą laiką. Tokius rezultatus sąlygojo vienintelė prielaida, t.y. klaidingos apskaitos vedimą, fiansiniu požiūriu per statistinius įverčius galima pamatyti tada, kai pajamos kyla neproporcingai aukštai. Šiuo atveju klaidingą apskaitos vedimą buvo galima jau numatyti ir 2007 metais. Taigi kyla klausimas, kodėl niekas nepastebėjo eksponentinio – neįtikimo pajamų augimo? Basilico, Grove ir Patelli (2012) manymu, IT sektoriaus pasaulyje nuolatinis augamas (20 metų), niekam nesukėlė įtarimų, kad ir Satyam gali turėti eksponentinį pajamų augimą (2012). Bhasin (2013) aiškina tuo, kad kompanijos finansinė informacija buvo pateikiama painiose finansinėse ataskaitose, apskaitos metodai buvo nuolat keičiami, todėl net kvalifikuočiausiems finansininkams buvo painu suvokti įmonės finansinių duomenų struktūrą ir tvirtinti jų pagrįstumą. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus galima teigti, kad nėra patikimo išvestinio koeficiento parodančio klaidingai vedamą apskaitą įmonėje. Siekiant gauti patikimesnius rezultatus reikėtų vertinti tiek įmonės kokybinius duomenimis, tiek kitas homonegiškas įmones.

Apibendrinant galima teigti, kad klaidingas apskaitos vedimas Satyam atveju yra sietinas, su kompanijos akcijų vertės didinimu. Klaidingas apskaitos vedimas yra tyčinis procesas, jo sėkmę užtikrina keturi pagrindiniai veiksniai: organizacijos vadovas, palanki valdyba, organizacijos darbuotojų įtraukimas į procesą, palankus auditas. Klaidingas apskaitos informacijos pateikimas padaro žalą investuotojams bei valstybei, ypač kai korporacijos rezultatai daro didelę įtaką šalies ekonomikos augimas. Aukštu korupcijos lygiu pasižyminčiose šalyse yra palanki aplinka apgaulingos apskaitos vedimui. Tokiose šalyse proceso organizatorius gali išvengti realios atsakomybės už nusikalstamą veiką, kaip ir Satyam atveju. Apgaulingos apskaitos vedimą galima nustatyti pasitelkus vertinimo metodus, kai pajamų lygis neproporcingai didėja. Remiantis kokybine informacija, šį procesą galima įtarti ir stebint organizacijos aukščiausiojo lygio vadovų ryšius bei patirtį kitose įmonėse.

Linas Mickus, Jonas Rapsikevičius

Nuorodotos literatūros sąrašas

1.        Basilico, A. Grove, H., Patelli, L.(2012). Asia’s Enron: Satyam (Sanskrit Word for Truth). Prieiga per internetą: <https://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=2277512> (žiūrėta 2017-09-28). 

2.        Bhasin, M. L. (2013). Corporate Accounting Fraud: A Case Study of Satyam Computers Limited. Prieiga per internetą: <https://file.scirp.org/pdf/OJAcct_2013042509481787.pdf> (žiūrėta 2017-09-28).

3.        Bhasin, M. (2013). Corporate Accouinting Scandal at Satyam: A Case study of India‘s Enron. Prieiga per internetą: <http://ejbss.com/data/sites/1/marchissue2013vol12/ejbss-1208-13-corporateaccountingscandalatsatyam.pdf> (žiūrėta 2017-09-28).

4.        Cullinan, C. (2004). Enron as a symptom of audit process breakdown: can the Sarbanes-Oxley Act cure the disease? Prieiga per internetą: <http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S104523 5404000139> (žiūrėta 2017-09-28).

5.        Kolumbijos paygardos teismas, JAV (2011). Byla: 1:11-cv-00672. Prieiga per internetą: <https://www.sec.gov/litigation/complaints/2011/comp21915.pdf> (žiūrėta 2017-09-28).

6.        Omurgonulsen, M. Omurgonulsen, U. (2007). Critical thinking about creative accounting in the face of a recent scandal in the Turkish banking sector. Prieiga per internetą: <http://www.academia.edu/9776085/Critical_thinking_about_creative_accounting_in_the_face_of_a_recent_scandal_in_the_Turkish_banking_sector> (žiūrėta 2017-09-28).

7.        Sadka, G. (2006) . The Economic Consequences of Accounting Fraud in Product Markets: Theory and a Case from the US Telecommunications Industry (WorldCom). Prieiga per internetą: <https://www0.gsb.columbia.edu/mygsb/faculty/research/pubfiles/2134/G_SADKA.pdf> (žiūrėta 2017-09-28);

8.        Transperancy international (2017). Statistical data of India‘s corruption rate. Priega per internetą <https://www.transparency.org/country/IND> (žiūrėta 2017-09-28).