Išmokų planai darbuotojams. Ar gali lemti apsisprendimą dėl darbdavio pasirinkimo?

Situacija kai sprendimą dirbti vienam ar kitam darbdaviui lemia išmokų planai darbuotojams Lietuvoje dar labai neįprasta. Pažvelgus plačiau į pasaulį matome, kad tokia praktika egzistuoja ir labai plačiai taikoma jau daugelį metų JAV, Europos valstybėse bei kitur. Kokias paslaugas ar mokėjimus apima išmokų planai darbuotojams (Employee benefits)? Kaip 19 -asis tarptautinis finansinės apskaitos standartas apibrėžia, kad išmokos darbuotojams apima visų formų atlygį, išskyrus mokėjimus akcijomis, kuris mokamas mainais už atliktą darbą. Šios išmokos suskirstytos į kelias pagrindines grupes – trumpalaikės, mokamos pasibaigus tarnybos darbe laikui, kitos ilgalaikės ir išeitinės išmokos. Europos darbdaviai daugelį tokių išmokų privalo mokėti darbuotojams pagal valstybių teisės aktus, o JAV dažnu atveju tai yra bendras susitarimas tarp darbuotojo ir darbdavio. Išmokų įvairovė gali būti labai didelė ir tai siejama su šalių teisiniais reikalavimais, tam tikromis nusistovėjusiomis tradicijomis įmonėje taip pat labai svarbus veiksnys – finansinės galimybės. JAV išmokų planai turi svarbią reikšmę “prisiviliojant” darbuotojus į įmonę, o iš darbuotojų pusės kartais lemia įmonės pasirinkimą. Nemaža dalis amerikiečių pasisako ne už darbo užmokesčio didinimą, bet už naujus ar papildomus išmokų planus.

TARPTAUTINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ 15 STANDARTAS

Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigalios vienas iš keleto, tarptautinių finansinių ataskaitų standartų - 15-tas standartas „pajamos iš kontraktų su klientais“ (ang. IFRS 15 Revenue from Contracts with Customers), toliau TFAS 15. Šio standarto tikslas - padėti subjektui nustatyti principus, kuriais turės vadovautis rengiant finansines ataskaitas sudarytas iš prigimtinių, kiekinių, laiko nustatytų bei neapibrėžtų pajamų bei pinigų srautų kylančių iš susitarimų su klientais. Ankstesniame straipsnyje (žr. „Pajamų pripažinimas pagal IFRS 15“) buvo išsamiau aprašoma pagrindiniai naujo 15-ojo standarto principai bei sudedamosios dalys, dabar plačiau nagrinėsime iš praktinės pusės.

Pajamų pripažinimas pagal IFRS 15

IFRS 15 parengtas bendradarbiaujant ES ir JAV, siekiant sukurti naują bendrą standartą, kuris palengvintų bendradarbiavimą tarp kontinentų. Naujasis standartas pakeitė ES standartus IAS 11 (Construction contrakts) ir IAS 18 (Revenue), taip pat JAV standartus apimančius pajamas. Siekiant veiklos rezultatus apskaityti pagal IFRS 15, atsiranda poreikis atskirti ir pripažinti pajamas iš sutarčių su klientais.

Kad pripažinti pajamas  iš  sutarčių su klientais, reikia suvokti, pagal kokias sutartis gaunamas pajamas reikia apskaityti pagal IFRS 15. Standartas apima sutartis, kurios atitinka šiuos kriterijus:

Finansinės ir veiklos nuomos apskaitos esminiai pasikeitimai

           

2016 m. vasario 25 d. Finansinės apskaitos standartų valdyba (angl. FASB - Financial Accounting Standards Board) po 10 m. trukusio bendro nuomos standarto kūrimo, išleido naują nuomos apskaitos standartą TFAS 16. Naujasis standartas pakeis šiai dienai galiojantį nuomos standartą TAS 17. Naujame „Nuoma“ standarte pateikiama nuomos apskaitos pokyčių įtaka finansinėms ataskaitoms bei finansinei atskaitomybei. Numatyta, kad standartas įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 d.

            TFAS 16 standarto rekomendacijos labai žymiai skiriasi nuo buvusio standarto rekomendacijų. Iš esmės pasikeis įmonių finansinių ataskaitų sudarymas ir vaizdas metų gale. Dėl šios esminės priežasties privalu analizuoti po ne pilnų 2-ų metų įsigaliosiantį 16-ąjį Tarptautinį finansinės atskaitomybės standartą „Nuoma“.

2-ASIS TARPTAUTINIS APSKAITOS STANDARTAS ,,ATSARGOS“ IR 9-ASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAS ,,ATSARGOS“. PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI

Anotacija

Straipsnyje nagrinėjamas 2-asis tarptautinis apskaitos standartas ,,Atsargos“ (TAS) ir 9-asis verslo apskaitos standartas ,,Atsargos“ (VAS). Lyginami standartų tikslai, jų tvarka, taikymai.

Pagrindiniai raktiniai žodžiai: tarptautiniai apskaitos standartai, verslo apskaitos standartai, atsargos, savikaina.

Įvadas

Finansinei apskaitai tvarkyti būdinga palyginti plati atsargų finansinės apskaitos metodų, modelių ir būdų įvairovė, iš kurių tinkamiausią turi pasirinkti pati organizacija, atsižvelgdama į savo veiklos specifiką. Kiekviena organizacija, turi nustatyti savo apskaitos politiką, kurioje didelis dėmesys skiriamas atsargų apskaitos politikos apibūdinimui, nes nuo pasirinkto atsargų apskaitos bei atsargų įvertinimo metodo labai priklauso organizacijos veiklos finansiniai rezultatai. Šį pasirinkimą lemia ir pati organizacijos veiklos sritis (atsargų sąskaitų klasifikacija, sąskaitų korespondencijos ir pan.). Taigi įmonės turi galimybę pasirinkti, kuriais standartais jos nori vadovautis, kurie iš jų geriau atskleidžia įmonės finansinę būklę, bei jos veiklos finansinius rezultatus.

Straipsnio tikslas – pabrėžti TAS ir VAS standartų ,,Atsargos“ skirtumus, kad įmonei būtų lengviau apsispręsti pagal kurį reglamentavimą, jai geriau vesti buhalterinę apskaitą.

Straipsnio uždaviniai:

1)         Paaiškinti kaip vertinamos atsargos tiek VAS, tiek TAS.

2)         Palyginti atsargų įkainojimo būdus.

1 TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ ir jį atitinkančių reglamentų skirtumų analizė

Sparti globalizacija, pasaulinės investicijos ir ekonominė plėtra reikalauja vis kokybiškesnės apskaitinės informacijos. Našaus verslo vystymui reikalingas vieningas informacijos srautas, kuris įmonių vadovams, investuotojams ir kitiems finansinių ataskaitų vartotojams leistų lengviau pasiekti teisingą ir tinkamą informacijos suvokimą, vertinimą ir palyginimą. Dėl šių priežasčių, vis dažniau įmonių apskaitose yra diegiami tarptautiniai standartai, kurių skirtumai su šalių nacionaliniu reglamentu nors ir išlieka, tačiau efektyvumas pripažįstamas vis platesniu mąstu. Įmonės vis dažniau deklaruoja norą suderinti tarptautinius ir nacionalinius šalių standartus. Kaip teigia Pilvelis (2012), viena iš svarbiausių užduočių valstybėms tampa inicijuoti teisinės bazės pakeitimus siekiant suvienodinti verslo apskaitą pasaulinėje erdvėje, todėl esminiu klausimu ir šiuometiniame Lietuvos versle išlieka 1 TAS ir jį atitinkančių relamentų išliekantys skirtumai.

1 lentelė. Finansinio rinkinio sudedamosios skirtingame reglamente

Direktyva 2013/34/ES	TAS	VAS
1. Balansas; 2. Pelno nuostolių ataskaita; 3. Aiškinamasis raštas.	1.      Laikotarpio pabaigos finansinės būklės ataskaita; 2.      Laikotarpio bendrųjų pajamų ataskaita, arba atskira pajamų ataskaita + bendųjų pajamų ataskaita; 3.      Laikotarpio pinigų srautų ataskaita; 4.      Laikotarpio nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita; 5.      Aiškinamasis raštas.	1.      Labai mažos ( trumpas balansas, trumpa p.n ataskaita); 2.      Mažos (sutrumpintas balansas arba balansas, p.n ataskaita, aiškinamasis raštas. Neprivaloma– n.k pok. ataskaita, pinigų srautų ataskaita). 3.      Vidutinės, didelės – balansas, p.n ataskaita, n.k pok. ataskaita, pinigų srautų ataskaita, aišk. raštas.

         

7 VAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ ir 8 TAS „Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos“ skirtumų analizė

Nors ir verslo apskaitos standartai yra paruošti pagal Tarptautinius apskaitos standartus, jie skiriasi savo istorija, tikslu, taikymo būdais ir net savokomis. Kad suprastume kaip iš tiesų skiriasi standartai detaliau šiame straipsnyje išanalizuosime 7 VAS – „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ ir 8 TAS – „Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos“ skirtumus.

Tikslas: 7 VAS tikslas – nustatyti, kaip turi būti apskaitoje registruojami ir finansinėse ataskaitose atskleidžiami įmonės apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimo ir klaidų taisymo rezultatai, tuo tarpu 8 TAS tikslas - nustatyti apskaitos politikos pasirinkimo ir keitimo kriterijus, taip pat apskaitos politikos keitimo užregistravimą apskaitoje ir apskaitinių įvertinimų keitimo ir klaidų taisymo pateikimą. Tačiau taikant šį standartą siekiama padidinti ūkio subjekto finansinių ataskaitų svarbumą ir patikimumą, taip pat jų palyginamumą su kitų ataskaitinių laikotarpių ir kitų ūkio subjektų finansinėmis ataskaitomis.

Taikymas: 7 VAS turi būti taikomas: 1) registruojant apskaitoje ir parodant finansinėse ataskaitose pokyčius, kurie atsiranda dėl apskaitos politikos ar apskaitinio įvertinimo keitimo; 2) taisant klaidas, kurios buvo padarytos ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais. 8 TAS neišskiria dviejų taikymo punktų ir tik sako, kad standartas turi būti taikomas pasirenkant ir taikant apskaitos politiką, taip pat apskaitoje registruojant apskaitos politikos keitimą, apskaitinių įvertinimų keitimą ir ankstesnių ataskaitinių laikotarpių klaidų taisymą.

Finansinės atskaitomybės pagrindai

Finansinės atskaitomybės pagrinduose aprašomi bendrosios paskirties finansinės atskaitomybės tikslai ir koncepcijos. Tai yra praktinis įrankis, padedantis Tarptautinių apskaitos standartų valdybai parengti TFAS standartų reikalavimus, pagrįstus aiškiais ir nuosekliais principais. Šie principai savo ruožtu turėtų padėti valdybai parengti TFAS standartus, pagal kuriuos įmonės turi pateikti finansinės atskaitomybės informaciją.

Finansinė atskaitomybė yra informacijos šaltinis, parodantis įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Finansinės atskaitomybės informacija skirtas tiek vidaus, tiek išorės vartotojams, kad jie galėtų gauti konkrečios informacijos apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus, perspektyvas ir pan. Dabartiniai ir potencialūs investuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vyriausybė, finansiniai konsultantai yra pagrindiniai finansinės informacijos apie įmonė vartotojai.

TFAS 13 - Tikrosios vertės nustatymas: vertinimas finansinėse ataskaitose

Tikrosios vertės samprata   

                                                                                                

Šiai dienai yra labai aktuali tema - tikrosios vertės nustatymas. Tačiau, kas tai yra „tikroji vertė“? Kaip ji nustatoma?

Tikrosios vertės apibrėžimas yra suprantamas kaip suma, kurią gausime sandorio dieną pardavę ar perleidę nuosavybę ar turtą. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) 13-ąjame standarte tikroji vertė yra įvardijama kaip „kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių“. O Lietuvos verslo apskaitos standartų (VAS) 32-ąjame standarte „Tikrosios vertės nustatymas“  kaip „suma, už kurią vertės nustatymo dieną sandorio šalys viena kitai įprastomis rinkos sąlygomis gali parduoti turtą ar paslaugas arba perleisti įsipareigojimą“. Šių sąvokų prasmė yra ta pati, tiesiog  tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai įvardija kaip kainą, o nacionaliniai verslo apskaitos standartai – kaip sumą. Kaip bebūtų, ar kaina, ar suma, tačiau esmė lieka ta pati – tai rinkoje įvertintas parduodamas ar perleidžiamas turtas, ar įsipareigojimas.

Poveikis naujo lizingo standarto – už apskaitos ribų 

Naujasis lizingo standartas trumpai: 

·  Iš esmės visa nuoma turi atsispindėti balanse.
·  Taisyklės galioja visais fiskaliniais metais pradedant nuo 2018 m. gruodžio 15 d.
·  Retrospektyvūs reikalavimai įpareigoja įmones skirti daugiau dėmėsio įvertinant esamų nuomos sutarčių finansinius duomenys, kad juos būtų galima palyginti nuo 2018 m.

Apsvarstykime šias geriausias sistemas, duomenis ir proceso iššūkius bei galimus sprendimus

2016 m. Pradžioje Finansų apskaitos standartų valdyba (FASB) ir Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV) išleido naują išperkamosios nuomos apskaitos standartą, laikas įpareigoja labiau vertinti keletą pakeitimų, kuriuos bendrovės turės įgyvendinti per ateinančius metus . Tačiau koregavimai bus reikalingi ne apskaitos skyriuje, nes naujos taisyklės turės įtakos, bet kuriam nuomos sandorių skyriui, įskaitant pirkimą ir įmonių nekilnojamąjį turtą, ir beveik visas sistemas ir procesus, kuriuos įmonės naudoja savo nuomos duomenų tvarkymui.

Šiuo dar ankstyvuoju etapu įmonių pagrindinis susirūpinimas iš esmės nėra suprantimas naujų taisyklių, kurios iš techninės apskaitos perspektyvos yra pakankamai paprastos. Daugelis kompanijų mano, kad sunkumai atsiras dėl sistemų, kurias turės įdiegti, kad atitiktų naujus reikalavimus.iš savo išteklių, kas yra ribojama kiekvienoje kompanijoje. Taip pat yra abejonių dėl duomenų rinkimo, kurių reikia norint laikytis naujo standarto, kad duomenų rinkimas bus žymiai platesnis ir iš daugiau šaltinių.

13 TFAS “Tikrosios vertės nustatymas“

Šiuo metu pasaulyje sparčiai vyksta globalizacija, kuri turi įtakos įvairių rinkų vystymuisi ir jungimuisi, taip pat skatina apskaitos harmonizavimo (vieningos apskaitos informacijos pateikimo visame pasaulyje) poreikį. Tai reiškia, kad įvairios profesinės organizacijos, tokios kaip IASB (International Accounting Standart Board), vieningai siekia prisidėti prie finansinės atskaitomybės suvienodinimo visame pasaulyje, tam kad apskaitos informacijos vartotojus pasiektų finansinės atskaitos, atspindinčios tikrą ir teisingą vaizdą apie finansinę atskaitomybę rengiantį vienetą, nepriklausomai nuo to, kur jis įsikūręs geografiškai ir kokie teisės aktai reglamentuoja apskaitos informacijos atskleidimą.

Vienas iš būdų pasiekti šį tikslą, yra tarptautinių apskaitos standartų kūrimas. Ir TFAS, ir BAP (angl. GAAP) pabrėžiama, jog vienas iš svarbiausių finansinės atskaitomybės tikslų yra parodyti tikrą ir teisingą vaizdą. Būtent šiam tikslui 2011 metų gegužę buvo išleistas 13-asis tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas, kuris apibrėžia kas yra tikroji vertė, kaip ji turi būti nustatoma ir kaip atskleisti informaciją apie tikrosios vertės nustatymą. Šis standartas taikomas tuo atveju, kai kiti TAS ir TFAS reikalauja arba leidžia, kad turtas ir įsipareigojimai būtų vertinami tikrąją verte.

Apskaitos politikos vs. Apskaitiniai įvertinimai

Finansinės ataskaitos yra svarbiausias ir pagrindinis informacijos apie įmonę, jos būklę, veiklos rezultatus ir veiklos efektyvumą šaltinis. Šia informacija naudojasi nemažai išorinių finansinių ataskaitų vartotojų – akcininkai, investuotojai, kreditoriai, tiekėjai, valdžios institucijos. Priimdami įvairius sprendimus dėl įmonės veiklos perspektyvų, jie remiasi finansinėse ataskaitose pateiktais duomenimis apie įmonės turtą, įsipareigojimus, kapitalą, pelną, pinigų srautus. Todėl pateikti duomenys finansinėje atskaitomybėje turi būti aiškūs ir neklaidinti išorės vartotojų. Šiam tikslui užtikrinti šalies ir tarptautiniu mastu yra priimti įstatymai ir atskaitomybės standartai, kuriais turi vadovautis įmonės atsakingi asmenys. Vienas tokių apskaitos standartų – 8-asis tarptautinis apskaitos standartas „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos“ (angl. Accounting policies, changes in accounting estimates and errors). Šis standartas įpareigoja kiekvieną ūkio subjektą parengti įmonei labiausiai tinkančią apskaitos politiką, leidžia naudoti tam tikrus apskaitinius įvertinimus, norint kuo tiksliau nustatyti finansines vertes bei nurodo, kaip apskaitoje turi būti taisomos klaidos. Tačiau įmonės dažnai susiduria su problema, kai yra sunku atskirti apskaitos politiką nuo apskaitinių įvertinimų. Norint išspręsti šią problemą, Tarptautinė apskaitos standartų valdyba (TASV) (angl. International accounting standards board) 2017 m. rugpjūčio mėnesį parengė 8-ojo tarptautinio apskaitos standarto pataisymus, kurie leistų aiškiau suvokti skirtumus tarp apskaitos politikos ir apskaitinių įvertinimų. Tai suprasti svarbu, nes, kaip teigia pati TASV, keičiant apskaitinius įvertinimus, gali pakisti ir įmonės pelnas arba nuostoliai, o keičiant apskaitos politiką veiklos reultatai įprastai nekinta.

Finansinių instrumentų apskaitos pasikeitimai įsigaliojus naujam tarptautiniam finansinės atskaitomybės standartui

Sparčiai plečiantis ir sudėtingėjant pasaulinėms finansų rinkoms, auga ir finansinių instrumentų skaičius bei kompleksiškumas. Bankai, įmonės ir jų apskaitos specialistai susiduria su nuolatiniu iššūkiu, kaip tinkamai apskaityti ir pateikti finansinėse ataskaitose finansinius instrumentus, kurie daugelio apskaitos ir audito specialistų, įvardijami, kaip vienu sudėtingiausių apskaitos objektų. Finansinių instrumentų apskaitos taisyklės keičiamos, tobulinamos ganėtinai dažnai, o artimiausi nauji pokyčiai, susiję su finansinių instrumentų apskaita, numatomi nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam tarptautiniam finansinės atskaitomybės standartui TFAS 9 „Finansiniai instrumentai“, kuris pakeis iki šiol galiojusį ir finansinių instrumentų apskaitai taikytą TAS 39 „Finansiniai instrumentai: pripažinimas ir įvertinimas“. Tarptautinių apskaitos standartų valdybos sprendimą paspartinti naujojo finansinių instrumentų apskaitos standarto įvedimą lėmė siekis išspręsti pasaulinės finansų krizės pasekmių išryškintas apskaitos problemas, siejamas su standarto spragomis. Esminiai pokyčiai, įvedami su 9-tuoju TFAS „Finansiniai instrumentai“, susiję su trimis sritimis: klasifikavimu ir įvertinimu, vertės sumažėjimo ir išvestinių priemonių apskaita.

Finansinių instrumentų sąvoka

Finansinių instrumentų sąvokos suvokimo svarba atsiranda tuomet, kai siekiama išsiaiškinti, ar finansinių instrumentų apskaitą reglamentuojančių tarptautinių apskaitos standartų nuostatos turėtų būti taikomos vienoje ar kitoje įmonėje. Nemažai įmonių apskaitininkų, kurie nepakankamai domisi naujais tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų pokyčiais, gali manyti, jog 9–tojo TFAS nuostatos įmonės apskaitai neturės jokio poveikio. Visgi, finansinių instrumentų apskaitą reglamentuojančio standarto nuostatos turėtų būti taikomos ženkliai dažniau, pavyzdžiui, net ir paprasčiausiu atveju, kuomet įmonė parduoda produkciją skolon yra įgyjamas finansinis instrumentas – prekybos gautinos sumos. Tai vienas iš pavyzdžių, atskleidžiančių nepakankamą finansinių instrumentų sąvokos suvokimą ir pagrindžiančių jos atskleidimo svarbą. Finansinių instrumentų sąvoka apibrėžiama 32–tajame TAS „Finansiniai instrumentai: pateikimas“, kuriame nurodoma, kad finansinis instrumentas - tai bet kokia sutartis, kurios pagrindu vienoje įmonėje susidaro finansinis turtas, o kitoje įmonėje finansinis įsipareigojimas arba nuosavybės instrumentas. Finansiniam turtui priskiriami:

Satyam apskaitos skandalas Indijoje

  

Šiame straipsnyje yra analizuojamas vienas iš žymiausių apskaitos skandalų pasaulyje įvykęs Indijoje Satyam korporacijoje. Šis skandalas dažnai vadinamas Azijos Enronu pasireiškė nepagrįstai išpūstomis pajamomis finansinėse ataskaitose, apgaulingai paskatinant investuotojus investuoti į korporaciją. Straipsnyje pateikiamos šio atvejo atsiradimo priežastys, palyginamoji Enron atvejo analizė, bei nagrinėjama tokių atvejų prevencija, finansiniu ir nefinansiniu požiūriu.

Pagrindinė apgaulingos apskaitos vedimo priežastimi Satyam atveju buvo siekis pritraukti naujų investuotojų, kitaip tariant akcijų emisijos realizavimas rinkoje su padidinta paklausa. Šis procesas dar yra žinomas kaip kūrybingos apskaitos pseudonimas (Omurgonulsen ir Omurgonulsen, 2007). Lentelėje žemiau pateikiami realūs ir deklaruoti duomenys 2008 metų rugsėjo 30 dienai Satyam veiklos rezultatai.

1 lentelė. Satyam balanso duomenys 2008-09-30 (duomenys pateikti rupijomis 10 mln.)

Finansinių duomenų tipas	Faktiniai duomenys	Deklaruoti duomenys	Skirtumas
Grynieji pinigai	321	5,361	5,040
Sukauptos palūkanos už indelius	0	376,5	3,76
Nedeklaruoti įsipareigojimai	1,230	0	1,230
Paskolintos sumos	2,161	2,651	490
Bendra suma	N\A	N\A	7,136
Pajamos (Q2 2008)	2,112	2,700	588
Pelnas	61	649	588

Pastaba: sudaryta remiantis Bhasin (2013).  

WORLDCOM SKANDALO PRIEŽASTYS IR PASEKMĖS

Worldcom skandalas

2002-ųjų metų vasara Jungtinėse Amerikos Valstijose prasidėjo vienu didžiausių verslo skandalu šalies istorijoje. Birželio 25 dienos vakarą Worldcom Inc., viena didžiausių JAV telekomunikacijų įmonių, dominavusi tarpmiestinio ryšio rinkoje, paskelbė, kad vidaus audito metu buvo nustatyti milžiniški apskaitos neatitikimai. Bendrovė buvo priversta atšaukti ir pakartotinai pateikti daugelį finansinių ataskaitų rinkinių. Sekančią dieną įmonė paskelbė atleidžianti finansų direktorių (CFO) ir ketinanti sumažinti darbuotojų skaičių 17 000. Tos pačios dienos rytą, prieš atsidarant JAV akcijų biržoms NASDAQ paskelbė, kad stabdo prekybą Worldcom akcijomis. Akcijos kainos vertė tesiekė 83 centus, nors mažiausia kaina už akciją vienu metu buvo tik 9 centai, kai dar metų pradžioje akcijomis buvo prekiaujama už 15 JAV dolerių. Prieš kelis metus vienos Worldcom akcijos kaina buvo perkopusi net 60 JAV dolerių. Tai buvo vienas didžiausių apgaulingo verslo skandalų JAV istorijoje savo pasekmėmis mažai nusileidžiantis žymiajam Enron apskaitos skandalui.

Ar gali blogos būsto paskolos sukelti finansų krizę?

     Apskaitos sukčiavimas yra tyčinė manipuliacija finansinėmis ataskaitomis, siekiant sukurti teigiamą vaizdą apie kompanijos finansinę būklę. Toks sukčiavimas klaidina potencialius investuotojus ir akcininkus. Kompanija klastoja finansines ataskaitas išpūsdama savo pajamas ir turtą bei neparodydama tikrųjų išlaidų ir įsipareigojimų. JAV kompanijos AIG ir “New Horizon Financial” būtent apgaulės būdu bandė uždirbti iš būsto paskolų (angl. subprime mortgage) išduodant paskolas ir jų vertybinius popierius. Šių machinacijų pasekmės tapo labai skaudžios finansų rinkoms, iššaukusios 2008 metų didžiąją recesiją, t.y. didžiausią ekonominį sąstingį nuo 1930 metų didžiosios depresijos. Nuostolis pasaulio ekonomikai prilygo net 22 trilijonams JAV dolerių – sumai, prilygstančiai beveik trečdaliui viso pasaulio BVP.

LEHMAN BROTHER‘S – INSTITUCIJA, KURI NEGALI ŽLUGTI?

Lehman Brothers – amerikietiško kapitalo investicinis bankas, kurio istorija prasideda visai ne nuo bankininkystės sektoriaus. 1840 m. ši institucija pradėjo veiklą kaip šeimos prekybinis verslas Alabamos valstijoje. Šeimos verslui išaugus iki prekybinės įmonės, kuri užsiima medvilnės prekyba ir logistika, atsirado galimybių įsilieti į finansų rinką. Medvilnės prekybininkų biržoje Lehman Brothers pirmą kartą sudarė ateities sandorį. Pradėjus dalyvauti ne tik medvilnės biržoje, bet ir kavos bei kuro biržose, prasidėjo prekybinė bankininkystė. 1969 m. kompaniją paliko paskutinis šeimos, įkūrusios bendrovę, narys. Kompanija tapo American Express darinio dalimi, tačiau 1994 m. buvo nupirkta per viešąjį siūlymą, taip tapdama Lehman Brother Holdings, kurios veikla buvo sukoncentruota į investicinę bankininkystę.

Kompanijos klientais buvo pasaulinės finansų rinkos dalyvės, vietinės valstijų ar net valstybės vyriausybės, kitos didelės įvairios institucijos.  Daugiausiai dėmesio buvo skiriama akcijų ir obligacijų rinkai, vertybinių popierių prekybai, investicinei bankininkystei bei turto valdymui. Maždaug 2003 m. nekilnojamojo turto rinka kompanijai nebuvo pagrindinė rinka, iš kurios ji uždirba. Tačiau įsibėgėjus nekilnojamojo turto bumui, kompanija suvokė, kad didžiosios Wall Street įmonės pagrindinius pelnus uždirba iš hipotekinių sandorių. 2005 m. Lehman Brothers tapo aktyviu nekilnojamojo turto rinkos dalyviu, nepaisant to, jog jau minimais metais buvo pastebimi pirmieji ženklai, jog vis daugiau skolinama asmenims, kurie gali negrąžinti kredito. 2007 m. žlugo du Bear Stearns rizikos kapitalo fondai, kurie investavo į išvestines finansines priemones nekilnojamojo turto rinkoje. Iškart po šio įvykio Lehman Brothers bankas nusprendė trauktis iš šios rinkos – uždarė dukterinę bendrovę, kuri vertėsi vertybinių popierių, susietų su nekilnojamuoju turtu, pirkimu ir pardavimu. Tačiau įsipareigojimai, ypač susiję su žemesnio reitingo vertybiniais popieriais, liko. Manoma, jog kompanija tikėjosi, kad turto vertės sumažėjimas rinkoje yra laikinas ir kad obligacijas dar bus galima parduoti uždirbant iš šio sandorio.

Griūvanti pilis: VĮ „Automagistralė“ apskaitos skandalas

  

   Šiame straipsnyje analizuojama susidariusi situacija VĮ „Automagistralė“, kai po kilusių darbuotojų įtarimų išaiškėjo, kad įmonė savo darbuotojams ilgą laikotarpį mokėjo mažesnius atlyginimus, nei jiems pagal darbo apskaitos įstatymus turėjo priklausyti. Įmonėje buvo atlikti auditai, kurie nustatė ryškius pažeidimus. Įmonės darbuotojai žiemos tarnybos laikotarpiu dirbdavo po 24 valandas, o apmokama būdavo tik už 16 darbo valandų. Darbuotojai kreipėsi į Darbo ginčų sprendimų komisiją, dėl neteisingas vedamos darbo laiko apskaitos. Vadovybei neisileidus į kalbas darbuotojai savo teises stojo ginti ir per darbo profsąjungą „Sandrauga“, tokia galimybė yra nurodyta Lietuvos Respuklikos darbo kodekso 19 straipsnyje:  

·     Darbuotojų ir darbdavių teises ir interesus šio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gina ir jiems atstovauja jų atstovai kolektyviniuose darbo santykiuose. 

· Profesinių sąjungų, darbo tarybų, darbuotojų patikėtinių, darbdavių organizacijų               kompetenciją ir jos įgyvendinimo tvarką nustato šis kodeksas, kiti įstatymai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybos susitarimai ir kitos darbo teisės normos (Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, 2016-09-14, suvestinė redakcija 2017-07-01).

Bernard Madoff Ponzi schema: Apskaitos skandalas

Bernardo Madoffo finansinės apgaulės laikotarpis tęsėsi net 28 metus, po to sekė skandalo priežasčių ir pasekmių analizavimas. Svarbu paminėti, nuo ko viskas prasidėjo, kaip vyko ir kuo baigėsi. 

Raida

     Svarbiausios datos ir įvykiai Madoffo apgaulingoje veikloje.

1980-tieji metai, Madoffo schemos inicijavimas. 

Buvo priimti milijardai dolerių iš atskirų investuotojų, labdaros organizacijų, pensijų fondų, rizikos draudimo fondų ir kt. Madoff teigė, kad jo sudėtinga prekybos ir apsidraudimo strategija generuoja investicinį pelną nepriklausomai nuo rinkos sąlygų, nors kaip vėliau paaiškėjo, kad nebuvo prekiauta jokiomis klientų akcijomis.

2000 m. gegužės mėn. pirmieji įspėjamieji sukčiavimo ženklai.

Masačusetso finansų analitikas Harry Markopolos bandė įspėti finansų kontrolierius dėl galimo Madoffo sukčiavimo, sakydamas, kad jo tariama prekybos strategija gali neteikti tokios nuolatinės teigiamos grąžos. JAV vertybinių popierių ir biržos komisija keletą ateinančių metų ignoravo jo įspėjimą net kelis kartus.