13 TFAS “Tikrosios vertės nustatymas“

Šiuo metu pasaulyje sparčiai vyksta globalizacija, kuri turi įtakos įvairių rinkų vystymuisi ir jungimuisi, taip pat skatina apskaitos harmonizavimo (vieningos apskaitos informacijos pateikimo visame pasaulyje) poreikį. Tai reiškia, kad įvairios profesinės organizacijos, tokios kaip IASB (International Accounting Standart Board), vieningai siekia prisidėti prie finansinės atskaitomybės suvienodinimo visame pasaulyje, tam kad apskaitos informacijos vartotojus pasiektų finansinės atskaitos, atspindinčios tikrą ir teisingą vaizdą apie finansinę atskaitomybę rengiantį vienetą, nepriklausomai nuo to, kur jis įsikūręs geografiškai ir kokie teisės aktai reglamentuoja apskaitos informacijos atskleidimą.

Vienas iš būdų pasiekti šį tikslą, yra tarptautinių apskaitos standartų kūrimas. Ir TFAS, ir BAP (angl. GAAP) pabrėžiama, jog vienas iš svarbiausių finansinės atskaitomybės tikslų yra parodyti tikrą ir teisingą vaizdą. Būtent šiam tikslui 2011 metų gegužę buvo išleistas 13-asis tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas, kuris apibrėžia kas yra tikroji vertė, kaip ji turi būti nustatoma ir kaip atskleisti informaciją apie tikrosios vertės nustatymą. Šis standartas taikomas tuo atveju, kai kiti TAS ir TFAS reikalauja arba leidžia, kad turtas ir įsipareigojimai būtų vertinami tikrąją verte.

Tikroji vertė, remiantis 13-uoju TFAS, apibrėžiama kaip kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad standartas yra taikomas tik tuo atveju, kai turtas arba įsipareigojimai yra perleidžiami: tikrąją verte turtas vertinamas remiantis prielaida, kad rinkos dalyviai vertinimo dieną dabartinėmis rinkos sąlygomis apsikeičia turtu arba įsipareigojimu pagal tvarkingą to turto pardavimo arba įsipareigojimo perleidimo sandorį. Taigi, peržvelgus pagrindinius apibrėžimus, esančius 13-ajame TFAS (tikroji vertė, sandoris, kaina), galime daryti išvadą, kad turto arba įsipareigojimų tikroji vertė yra kaina. Apskaičiuojant kainą, būtina nustatyti šiuos aspektus:

1)    Turtą ar įsipareigojimą, kuriam yra nustatoma tikroji vertė;

2)    Nefinansinio turto vertinimo prielaidą (ar turtas naudojamas kartu su kitu tos pačios grupės turtu arba įsipareigojimu);

3)    Pagrindinę arba palankiausią turto arba įsipareigojimo rinką;

4)   Tikrajai vertei nustatyti tinkamą vertinimo metodiką (galimai ir kelias), atsižvelgiant į prieinamus duomenis, pagal kuriuos būtų parengti vertinimo duomenys, atitinkantys prielaidas, kuriomis rinkos dalyviai remtųsi įkainodami tą turtą arba įsipareigojimą, taip pat tikrosios vertės hierarchijos lygį, kuriam priskiriami šie duomenys.

Šis standartas pateikia 3 pagrindines vertinimo metodikas, kaip gali būti nustatoma kaina:

Šioms metodikoms taikyti reikalingi tam tikri duomenys, kurie, pagal TFAS skirstomi į trijų lygių hierarchiją:

Įvertinus turtą arba įsipareigojimus tikrąją verte panaudojus vieną iš siūlomų metodikų remiantis tam tikro lygio duomenimis, ūkio subjektas turi atskleisti informaciją, kuri jo finansinių ataskaitų vartotojams padėtų įvertinti abu šiuos dalykus:

a) kai turtas ir įsipareigojimai po pirminio pripažinimo finansinės būklės ataskaitoje pakartotinai arba vieną kartą vertinami tikrąja verte – vertinimo metodikas ir duomenis, kurie naudojami atliekant tuos vertinimus;

b) kai tikroji vertė pakartotinai nustatoma naudojant reikšmingus nestebimus (3 lygio) duomenis – tų nustatymų poveikį pelnui arba nuostoliams ar kitoms to ataskaitinio laikotarpio bendrosioms pajamoms.

13-asis TFAS išleidimas naudingas tuo, kad nuo jo įsigaliojimo aiškiai apibrėžta, kas yra tikroji vertė, kaip ją nustatyti ir kaip jos nustatymą atskleisti finansinėse ataskaitose. Šis standartas leidžia apskaitos informacijos vartotojams geriau suprasti, kaip įmonė turtą ar įsipareigojimus įvertino tikrąja verte, kadangi būtent šis standartas apibrėžia tikrosios vertės įvertinimui būtinas procedūras, metodus ir atskleidimą ir taip padidina aiškumą ir apibrėžtumą. Tai skatina įmones vis drąsiau rinktis tikros vertės įvertinimo būdą. Dėl šios priežasties 13 – asis TFAS buvo dar vienas žingsnis pirmyn siekiant, kad kuo daugiau įmonių, vedančių apskaitą pagal tarptautinius apskaitos standartus, atspindėtų tikrą ir teisingą vaizdą savo finansinėse ataskaitose, kurias apskaitos informacijos vartotojas galėtų kuo lengviau lyginti tarpusavyje.

Auksė Kriaučiūnaitė

Literatūra:

1.        Clearly IFRS: Summary guidance and practical tips for IFRS 13 – Fair Value Measurement. Deloitte. Prieiga internetu: https://www2.deloitte.com/content/dam/Deloitte/ca/Documents/audit/ca-en-audit-clearly-ifrs-fair-value-measurement-ifrs-13.pdf

2.        IFRS 13: Fair Value Measurement. Prieiga internetu: http://eifrs.ifrs.org/eifrs/bnstandards/en/IFRS13.pdf

3.        13-ASIS TARPTAUTINIS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTAS „Tikrosios vertės nustatymas“ (2016 01 01 konsoliduotoji versija). Prieiga internetu: http://savadai.savadai.lt/document.php?id=13469&PHPSESSID=94f24509f3d6f5defc5195ad5810fa80