1 TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ ir jį atitinkančių reglamentų skirtumų analizė

Sparti globalizacija, pasaulinės investicijos ir ekonominė plėtra reikalauja vis kokybiškesnės apskaitinės informacijos. Našaus verslo vystymui reikalingas vieningas informacijos srautas, kuris įmonių vadovams, investuotojams ir kitiems finansinių ataskaitų vartotojams leistų lengviau pasiekti teisingą ir tinkamą informacijos suvokimą, vertinimą ir palyginimą. Dėl šių priežasčių, vis dažniau įmonių apskaitose yra diegiami tarptautiniai standartai, kurių skirtumai su šalių nacionaliniu reglamentu nors ir išlieka, tačiau efektyvumas pripažįstamas vis platesniu mąstu. Įmonės vis dažniau deklaruoja norą suderinti tarptautinius ir nacionalinius šalių standartus. Kaip teigia Pilvelis (2012), viena iš svarbiausių užduočių valstybėms tampa inicijuoti teisinės bazės pakeitimus siekiant suvienodinti verslo apskaitą pasaulinėje erdvėje, todėl esminiu klausimu ir šiuometiniame Lietuvos versle išlieka 1 TAS ir jį atitinkančių relamentų išliekantys skirtumai.

1 lentelė. Finansinio rinkinio sudedamosios skirtingame reglamente

Direktyva 2013/34/ES	TAS	VAS
1. Balansas; 2. Pelno nuostolių ataskaita; 3. Aiškinamasis raštas.	1.      Laikotarpio pabaigos finansinės būklės ataskaita; 2.      Laikotarpio bendrųjų pajamų ataskaita, arba atskira pajamų ataskaita + bendųjų pajamų ataskaita; 3.      Laikotarpio pinigų srautų ataskaita; 4.      Laikotarpio nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita; 5.      Aiškinamasis raštas.	1.      Labai mažos ( trumpas balansas, trumpa p.n ataskaita); 2.      Mažos (sutrumpintas balansas arba balansas, p.n ataskaita, aiškinamasis raštas. Neprivaloma– n.k pok. ataskaita, pinigų srautų ataskaita). 3.      Vidutinės, didelės – balansas, p.n ataskaita, n.k pok. ataskaita, pinigų srautų ataskaita, aišk. raštas.

         
1 lentelėje atsispindi finansinio rinkinio sudarymas remiantis skirtingu apskaitos reglamentavimu. Matyti, jog kiekvienu atveju reikalaujamos sudedamosios dalys ar jų terminologija skiriasi. Direktyvoje reikalaujama tik trijų ataskaitų. Tačiau svarbu paminėti, jog pagal šią direktyvą valstybė narė (išskyrus mažąsias įmones) gali rinktis reikalauti iš vidutinių/didelių įmonių sudaryti daugiau nei 3 ataskaitas. Taip pat pagal direktyvą valstybė narė gali reikalauti, kad ir mažos įmonės parengtų daugiau informacijos, tačiau su sąlyga, kad tos ataskaitos bus rengiamos mokesčių rinkimo ar mokesčių skaičiavimo tikslais (pvz. Lietuvoje mokestinės deklaracijos, nauja mokėjimų valdžios institucijoms ataskaita). Pasaulinis reglamentavimas - TFAS reikalauja, kad ataskaitos būtų sudaromos pagal TAS, nesvarbu ką numato finansinės atskaitomybės įstatymas, t.y nesvarbu, kad įmonė yra maža, vidutinė ar didelė – ji pagal TAS reikalavimus turi rengti 5 ataskaitų rinkinį, kai tuo tarpu, Verslo apskaios standartai išskiria įmonių grupes, kurios remiantis įmonių kategorijų rodikliais rengia skirtingus finansinių ataskaitų rinkinius.

Be finansinių ataskaitų rinkinio skirtumų, svarbu paminėti ir reglamentavimo skirtumus atskiroms rinkinio ataskaitoms. Kaip teigia Budrionytė ir Šalkauskaitė (2016), yra „<...> nustatyti reikšmingi skirtumai tarp pelno (nuostolių) ir bendrųjų pajamų ataskaitų, taip pat informacijos pateikimo aiškinamajame rašte reikalavimų“. Tai patvirtina 1 TAS ir 3 VAS. 3-iasis Verslo apskaitos standartas, reglamentuojantis Pelno (nuostolių) ataskaitą, kitų bendrųjų pajamų pateikimo nenurodo šioje ataskaitoje, tuo tarpu tarptautinis reglamentas reikalauja, jog ūkio subjektas bendrųjų pajamų ataskaitoje pateiktų ir ataskaitiniu laikotarpiu pripažintas kitas bendrasias pajamas. Tai patvirtina ištrauka iš 1 – ojo Tarptautinio apskaitos standarto: „ūkio subjektas gali pateikti ir kitų bendrųjų pajamų komponentus: a) atskaičius susijusius mokesčius arba b) prieš atskaičiuojant susijusius mokesčius nurodydamas bendrą pelno mokesčio, susijusio su tais komponentais, sumą“.

Kitas literatūroje išskiriamas ir dažnai diskutuojamas skirtumas yra aiškinamasis raštas ir jo pateikimas. „<...> Pagal TFAS aiškinamajame rašte reikalaujama atskleisti kur kas daugiau informacijos nei pagal VAS <...>. To priežastis – TFAS griežtai neapibrėžia pačių finansinių ataskaitų formų, todėl detalesnė informacija gali būti pateikiama ne pagrindinėse ataskaitose, o išsamiai atskleista aiškinamajame rašte. VAS priešingai – aiškinamajame rašte informacijos pateikiama mažiau, tačiau pačios ataskaitos (jei nesutrumpintos) yra išsamesnės“ (Budrionytė, Šalkauskaitė, 2016). Tai sukuria esminį palyginamumo skirtumą, kuris ypatingai pasireiškia įmonei pereinant nuo VAS prie TAS/TFAS naudojimo.

Taigi, tarptautinio ir nacionalinio reglamento skirtumai pastebimi jau metodikoje. Tačiau nepaisant to, jog įmonės, taikant ar pereinant prie tarptautinių apskaitos standartų susiduria su finansinių ataskaitų ar bendrai - apskaitos pokyčiais, kurie gali paveikti įmonių veiklos rezultatus, būdingi privalumai, kurie kuria palyginamumo faktorių, teigiamai lemiantį esamus ar potencialius investotojus, visgi sukuria tarptautiniu reglamentu grįstai įmonei pridėtinės vertės.

Gerda Juškaitė, Laura Vaidžiulytė

Literatūra:

1.        Pilvelis, T. (2012). Perėjimo nuo verslo apskaitos standartų prie tarptautinių apskaitos standartų įtaka įmonių veiklos rezultatams. Magistro darbas, Mykolo Romerio universitetas.

2.        Šalkauskaitė, G., & Budrionytė, R. (2016). Verslo apskaitos standartų ir tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų palyginamoji analizė ir vertinimas. In VU EF studentų mokslinės draugijos konferencija: straipsnių rinkinys, 2015 (pp. 238-247). Vilniaus universitetas.

3.        International Financial Reporting Standard 1 First-time Adoption of International Financial Reporting Standards. EC staff consolidated version as of 21/06/2012. Prieiga per internetą: < http://ec.europa.eu/internal_market/accounting/docs/consolidated/ifrs1_en.pdf>, [Žiūrėta: 2017.10.14].

4.        International Accounting Standard 1 Presentation of Financial Statements. Prieiga per internetą: <http://ec.europa.eu/internal_market/accounting/docs/arc/ias1_annex_en.pdf>, [Žiūrėta: 2017.10.14].