Išmokų planai darbuotojams. Ar gali lemti apsisprendimą dėl darbdavio pasirinkimo?

Situacija kai sprendimą dirbti vienam ar kitam darbdaviui lemia išmokų planai darbuotojams Lietuvoje dar labai neįprasta. Pažvelgus plačiau į pasaulį matome, kad tokia praktika egzistuoja ir labai plačiai taikoma jau daugelį metų JAV, Europos valstybėse bei kitur. Kokias paslaugas ar mokėjimus apima išmokų planai darbuotojams (Employee benefits)? Kaip 19 -asis tarptautinis finansinės apskaitos standartas apibrėžia, kad išmokos darbuotojams apima visų formų atlygį, išskyrus mokėjimus akcijomis, kuris mokamas mainais už atliktą darbą. Šios išmokos suskirstytos į kelias pagrindines grupes – trumpalaikės, mokamos pasibaigus tarnybos darbe laikui, kitos ilgalaikės ir išeitinės išmokos. Europos darbdaviai daugelį tokių išmokų privalo mokėti darbuotojams pagal valstybių teisės aktus, o JAV dažnu atveju tai yra bendras susitarimas tarp darbuotojo ir darbdavio. Išmokų įvairovė gali būti labai didelė ir tai siejama su šalių teisiniais reikalavimais, tam tikromis nusistovėjusiomis tradicijomis įmonėje taip pat labai svarbus veiksnys – finansinės galimybės. JAV išmokų planai turi svarbią reikšmę “prisiviliojant” darbuotojus į įmonę, o iš darbuotojų pusės kartais lemia įmonės pasirinkimą. Nemaža dalis amerikiečių pasisako ne už darbo užmokesčio didinimą, bet už naujus ar papildomus išmokų planus.

Pagrindiniai ar populiariausi išmokų planai tiek JAV tiek Europoje:

·         Apmokamos atostogos

·         Apmokamos motinystės atostogos

·         Apmokamos tėvystės atostogos

·         Vaiko priežiūros atostogos

·         Laikino nedarbingumo atostogos

·         Bedarbio išmokos

Taip pat paplitusios lanksčiosios išmokos, kurios apima darbuotojų švietimą, vaikų priežiūrą ir tokios kaip sporto ir pramogų dienos.

Skirtingose valstybėse darbuotojai teikia pirmenybę labai įvairiems išmokų planams. Kiekvienos išmokos aktualumą lemia ar valstybėje yra įteisintas vieno ar kito atvejo reglamentavimas, kaip antai, jei darbuotojams yra galimybė gauti laisvų dienų šeimos poreikiams tenkinti, tai laikinojo nedarbingumo išmoka gali ir nebūti papildomas akstinas pasirinkti tą darbdavį. Lietuvoje iš valstybės teisės aktais nereglamentuojamų išmokų dažniausiai siūlomas papildomas sveikatos draudimas, kuriuo pasinaudoję darbuotojai gali pasirūpinti asmeninėmis grožio, sveikatos procedūromis, apsirūpinti medicininėmis bei higienos priemonėmis.

Apžvelgsime keletą klasikinių išmokų planų Europos valstybėse ir JAV. Kiek valstybės socialiai atsakingos ir kiek dosniai įstatymais apibrėžia tam tikras išmokas.

Apmokamos atostogos. Jungtinėse valstijose kasmetinės mokamos atostogos nėra apibrėžtos įstatymais, palikta susitarti darbuotojui ir darbdaviui, t.y. apibrėžiama darbo sutartyje. Paskaičiuota, kad  vidutiniškai amerikiečiai turi apie 10 dienų apmokamų kasmetinių atostogų. Europos Sąjungoje nustatyta mažiausia atostogų trukmė – 20 dienų, neįskaitant šventinių dienų, tačiau yra dosnesnių valstybių, kurių įstatymai numato 25 dienų atostogas tai Prancūzija, Danija, Švedija. Lietuvoje šiuo metu nustatytos 20 darbo dienų kasmetinės mokamos atostogos.

Apmokamos motinystės atostogos. JAV leidžia darbuotojui ir darbdaviui susitarti kada darbuotoja išeis motinystės atostogų, kiek laiko bus saugoma darbo vieta, kiek bus apmokėta. Atskiros valstijos yra išleidusios federalinius aktus, kuriais numato įmonėms, turinčioms daugiau nei 100 darbuotojų, leisti moteris gimdymo atostogų iki 3 mėnesių, tačiau apmokėti neprivalo. Europos sąjungoje nustatyta mažiausiai 14 savaičių motinystės atostogos, tačiau kiekvienoje valstybėje skiriamos pagal tam tikrą tvarką  ir numatomas skirtingas apmokėjias. Baltijos šalyse šios atostogos ilgiausios. Lietuvoje – 126 dienos, Latvijoje 112 d., Estijoje yra 140 d. iš likusių Europos sąjungos valstybių dosniausia yra Jungtinė karalystė, išmoka – 52 d., mažiausiai apie 14 dienų pasitvirtinusios Vokietija, Ispanija, Prancūzija, tačiau jose apmokama 100 procentų buvusio darbo užmokesčio.

Apmokamos tėvystės atostogos. Jungtinėse valstijose ir tėvo atostogos įstatymų neapibrėžtos ir yra tik darbdavio ir darbuotojo susitarimai. Tačiau įmonės norėdamos išlaikyti ar pritraukti gabius, talentingus darbuotojus suteikia šias atostogas. Suomija dosniausia, nes suteikia 45 darbo dienas tėvystės atostogų. Lietuvoje tėvystės atostogos apmokamos už 30 dienų, Jungtinėje karalystėje apmokama 2 savaičių trukmė. Tačiau Austrijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Airijoje nėra tokios atostogos įteisintos – paliekama vietos susitarimams tarp darbdavio ir darbuotojų, t.y. papildomiems išmokų planams atsirasti.

Vaiko priežiūros atostogos. Europos sąjungoje numatyta ne trumpesnės nei 4 mėn. vaiko priežiūros atostogos, tačiau kiekviena valstybė reglamentuoja savais įstatymais ir trukmę, ir apmokėjimą. Lietuvoje, Prancūzijoje, Vokietijoje yra galimybė 3 metų vaiko priežiūros atostogoms, tačiau ne visas laikotarpis yra pilnai apmokamas. Jungtinėse valstijose nereguliuojama įstatymais – viskas susitarimo lygmenyje tarp darbdavio ir darbuotojo.

Nedarbingumo išmoka. Įvairiose valstybėse nedarbingumo išmoka labai varijuoja. Tokios išmokos mokėjimai priklauso nuo daugelio faktorių, kuriuos apibrėžia kiekviena valstybė savaip. Tokie faktoriai kaip darbo stažo trukmė, ar asmuo turi išlaikytinių, kokio amžiaus yra ir daugelis kitų. Šiuo atveju Jungtinėse valstijose žmogus gali pretenduoti į 40-50 proc. nuo buvusio atlyginimo išmoką trunkančią 26 savaites. Kiekvienoje valstijoje gali būti skirtingai apibrėžta įstatymais. Tarp Europos sąjungos valstybių Danija yra dosniausiųjų sąrašo viršuje – suteikia 90 proc. buvusio atlyginimo dydžio nedarbingumo išmoką.

Laikino nedarbingumo atostogos. JAV nėra valstybės reguliuojama kiek žmogus gali turėti nedarbingumo dienų ir tai yra dar vienas susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojo. Iš senosios Europos valstybių dosniausia – Nyderlandai, čia apmokama 70 proc. buvusio atlyginimo iki 104 savaičių, mažiausiai dosniai įstatymais sureguliuota Didžiojoje Britanijoje – apmokama už 28 savaites, ir Prancūzijoje įteisinta 50 proc. buvusio uždarbio už 26 savaites. Airijoje dėl laikinojo nedarbingumo atostogų trukmės ir apmokėjimo yra susitariama tarp darbdavio ir darbuotojo bei patvirtinama darbo sutartyje.

Peržvelgus išmokų darbuotojams planus matyti labai ryški tendencija, kad Jungtinėse Valstijose nėra reguliavimo ar spaudimo iš valstybės pusės turėti įmonėms tam tikrus apibrėžtus socialinius įsipareigojimus darbuotojų atžvilgiu. Viskas paliekama bendriems susitarimams tarp darbdavio ir darbuotojo. Tokiu atveju įmonės dėl darbuotojų konkuruoja ne tik didesniu atlygiu, bet ir papildomais išmokų planais. Europos valstybėse daugelis socialiai reikšmingų išmokų yra apibrėžiamos tų valstybių įstatymais, tokie veiksmai leidžia užtikrinti visų darbuotojų bent minimalius poreikius staiga pasikeitusiomis aplinkybėmis ar ateityje.

Išmokos darbuotojams gali būti įvairaus pobūdžio ir apimties, nuo tradicinių, tokių kaip pensijos, atostogos, socialinis draudimas (sveikatos priežiūra), motinystės ar tėvystės atostogos, vaiko priežiūra iki tokių kaip švietimas ir mokymasis, sportas ar visiškai neįprastų namų valymo paslaugų ar skalbimo. Paskirtis visų šių papildomų atlygių darbuotojams viena – pridėtinė vertė prie gaunamo ar būsimo atlygio už darbą tam tikroje įmonėje arba paskata darbuotojui pasirinkti konkrečią įmonę, kuri tenkintų jo interesus papildomoje vertėje prie darbo užmokesčio. Įmonėms vis dažniau tampa dideliu iššūkiu pritraukti talentingus darbuotojus tik darbo užmokesčio dydžiu, tokia priemonė gali būti labai trumparegiška ir neefektyvi. Vis dažniau darbuotojai rūpinasi savo sveikata, būsima pensija, nori atostogauti ar gauti papildomų paslaugų. Darbdavio uždavinys tampa sudaryti papildomų išmokų planus taip optimaliai, kad įmonės tikslų įgyvendinimui reikalingų darbuotojų lūkesčiai būtų realizuoti.

Gintarė Litvinavičienė