Apskaitos politikos vs. Apskaitiniai įvertinimai

Finansinės ataskaitos yra svarbiausias ir pagrindinis informacijos apie įmonę, jos būklę, veiklos rezultatus ir veiklos efektyvumą šaltinis. Šia informacija naudojasi nemažai išorinių finansinių ataskaitų vartotojų – akcininkai, investuotojai, kreditoriai, tiekėjai, valdžios institucijos. Priimdami įvairius sprendimus dėl įmonės veiklos perspektyvų, jie remiasi finansinėse ataskaitose pateiktais duomenimis apie įmonės turtą, įsipareigojimus, kapitalą, pelną, pinigų srautus. Todėl pateikti duomenys finansinėje atskaitomybėje turi būti aiškūs ir neklaidinti išorės vartotojų. Šiam tikslui užtikrinti šalies ir tarptautiniu mastu yra priimti įstatymai ir atskaitomybės standartai, kuriais turi vadovautis įmonės atsakingi asmenys. Vienas tokių apskaitos standartų – 8-asis tarptautinis apskaitos standartas „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos“ (angl. Accounting policies, changes in accounting estimates and errors). Šis standartas įpareigoja kiekvieną ūkio subjektą parengti įmonei labiausiai tinkančią apskaitos politiką, leidžia naudoti tam tikrus apskaitinius įvertinimus, norint kuo tiksliau nustatyti finansines vertes bei nurodo, kaip apskaitoje turi būti taisomos klaidos. Tačiau įmonės dažnai susiduria su problema, kai yra sunku atskirti apskaitos politiką nuo apskaitinių įvertinimų. Norint išspręsti šią problemą, Tarptautinė apskaitos standartų valdyba (TASV) (angl. International accounting standards board) 2017 m. rugpjūčio mėnesį parengė 8-ojo tarptautinio apskaitos standarto pataisymus, kurie leistų aiškiau suvokti skirtumus tarp apskaitos politikos ir apskaitinių įvertinimų. Tai suprasti svarbu, nes, kaip teigia pati TASV, keičiant apskaitinius įvertinimus, gali pakisti ir įmonės pelnas arba nuostoliai, o keičiant apskaitos politiką veiklos reultatai įprastai nekinta.

Kiekvienas ūkio subjektas, sudarantis finansines įmonės ataskaitas, privalo joje pateikti apskaitos politiką, kuria remiasi tiek sudarant finansinę atskaitomybę, tiek ir vykdant kasdienes ūkines apskaitos operacijas. Apskaitos politika, pagal 8-ąjį TAS, yra konkrečių principų, pagrindų, susitarimų, taisyklių ir praktikų visuma, kurią ūkio subjektas taiko, rengdamas ir pateikdamas finansinę atskaitomybę.

Dėl galimų netikslių įmonės rezultatų, pasirenkant vienokią ar kitokią apskaitos politiką, privaloma susidaryti kuo tinkamesnę apskaitos politiką, kurios reikalauja apskaitos standartai. Šis poreikis atsiranda dėl įmone suinteresuotų asmenų (investuotojų, akcininkų, kreditorių ir kt.). Suinteresuoti asmenys dažniausiai su įmone yra susiję turtiniais ryšiais, todėl jiems labai svarbi pasirinkta apskaitos politika. Kaip teigia Sreedevi Sunilkumar (2014), finansinės ataskaitos minėtiems asmenims suteikia informacijos apie gebėjimą valdyti finansinius sandorius ir kurti įmonei pridėtinę vertę. Buhalteriai renka informaciją, kuri naudojama sudarant finansines ataskaitas. Ši informacija apima ir faktines, ir apskaičiuotas sumas. Apskaitiniai įvertinimai įpareigoja buhalterį nustatyti, kokią finansinę vertę įrašyti į apskaitą, kai faktinė suma nežinoma.

Apskaitiniai įvertinimai, pagal 8-ąjį TAS, yra nuomonės ar prielaidos, naudojamos taikant apskaitos politiką, kai dėl įvertinimo neapibrėžtumo objekto vertės finansinėje atskaitomybėje negalima tiksliai išmatuoti. Kaip teigia Sreedevi Sunilkumar (2014), apskaitiniai įvertinimai pagerina finansinių ataskaitų tikslumą. Kadangi suinteresuoti asmenys priima sprendimus pagal finansines ataskaitas, buhalteris privalo kurti šias ataskaitas kaip įmanoma tikslesnes. Kai buhalteris žino, kad įvyko finansinė veikla, net jei piniginė suma nėra žinoma, apskaitoje ši veikla vistiek turi atspindėti. L. L. Eng ir T. Vichitsarawong (2016) teigimu, kokybiški apskaitiniai įvertinimai gali būti naudingi prognozuojant sekančių ataskaitinių laikotarpių pajamas ir pinigų srautus.

Apskaitinių įvertinimų pavyzdžiai, kurie pateikti 8-ajame TAS, yra šie:

·  Blogų skolų nustatymas;

·  Atsargų senėjimo nustatymas;

· Finansinio turto ir įsipareigojimų tikrųjų verčių nustatymas;

· Nusidėvinčio turto naudingo tarnavimo laiko nustatymas;

·  Laidavimo įsipareigojimų nustatymas.

Pagrindinis skirtumas tarp apskaitos politikos ir apskaitinių įvertinimų yra tas, kad apskaitos politika yra konkrečios taisyklės, kurias įmonė privalo taikyti tam, kad apskaitos informacija užregistruota ir finansinės ataskaitos parengtos tinkamai, o apskaitiniai įvertinimai yra buhalterių  pasitelkti patikimi vertinimai, norint nustatyti tam tikro apskaitinio objekto vertę, kai jo tiksli vertė nėra žinoma.

Buhalteris privalo užtikrinti, kad apskaitos informacija atspindėtų tikrą ir teisingą bendrovės finansinės būklės vaizdą, o apskaitos politika ir apskaitiniai įvertinimai padeda pasiekti šį tikslą.

                                                                                                

 Agnietė Liaugminaitė

Literatūros sąrašas:

1.      Eng, L. L., Vichitsarawong, T. (2016). „Usefulness of accounting estimates: a tale of two countries (China and India)“. Journal of accounting, auditing and finance 2017, vol. 32(1), 123-135 psl. Prieiga per internetą:  http://journals.sagepub.com.ezproxy.ktu.edu/doi/pdf/10.1177/0148558X16657756

2.      International Accounting Standart Board (2003). IAS 8 „Accounting policies, changes in accounting estimates and errors“. Prieiga per internetą: http://eifrs.ifrs.org/eifrs/bnstandards/en/IAS8.pdf

3.      International Accounting Standart Board (2017). „Exposure draft ED/2017/5 Accounting policies and accounting estimates (proposed amendments to IAS 8)“. Prieiga per internetą: http://www.ifrs.org/-/media/project/accounting-policies-and-estimates/exposure-draft/amendments-to-ias-8-accounting-policies-and-estimates-ed.pdf

4.      Sunilkumar, S. (2014). „What is the difference between an accounting estimate and an accounting policy?“. Bayt.com internetinis tinklapis. Prieiga per internetą: https://www.bayt.com/en/specialties/q/121047/what-is-the-difference-between-an-accounting-estimate-and-an-accounting-policy/