Finansinės atskaitomybės pagrindai

Finansinės atskaitomybės pagrinduose aprašomi bendrosios paskirties finansinės atskaitomybės tikslai ir koncepcijos. Tai yra praktinis įrankis, padedantis Tarptautinių apskaitos standartų valdybai parengti TFAS standartų reikalavimus, pagrįstus aiškiais ir nuosekliais principais. Šie principai savo ruožtu turėtų padėti valdybai parengti TFAS standartus, pagal kuriuos įmonės turi pateikti finansinės atskaitomybės informaciją.

Finansinė atskaitomybė yra informacijos šaltinis, parodantis įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Finansinės atskaitomybės informacija skirtas tiek vidaus, tiek išorės vartotojams, kad jie galėtų gauti konkrečios informacijos apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus, perspektyvas ir pan. Dabartiniai ir potencialūs investuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vyriausybė, finansiniai konsultantai yra pagrindiniai finansinės informacijos apie įmonė vartotojai.

Finansinės atskaitomybės tikslas:

·    Padėti Tarptautinei apskaitos standartų valdybai formuoti standartus, kurie yra pagrįsti nuosekliomis sąvokomis;

·  Padeda finansinės atskaitomybės rengėjams formuoti nuoseklią finansinę atskaitomybę, kai konkrečiam sandoriui nėra taikomas standartas arba, kai standartas leidžia pasirinkti kokią apskaitos politiką taikyti;

·  Padeda kitiems finansinės atskaitomybės naudotojams suprasti ir interpretuoti standartus.

Taip pat finansinės atskaitomybės pagrindai padidina finansinių ataskaitų aiškumą, atsakingumą ir efektyvumą bei sustiprina finansinės informacijos palyginamumą ir kokybę. Tokiu būdu suteikiama galimybė investuotojams ir kitiems rinkų dalyviams priimti tikslesne informacija pagrįstus sprendimus.

Finansinėse ataskaitose pateikiama informacija turi būti aktuali ir tiksliai pateikta.

Finansinės informacija pripažįstama naudinga jei ji yra:

· Palyginama. Tai yra kokybinė charakteristika, leidžianti suprasti dviejų elementų pranašumus ir trūkumus. Finansinių ataskaitų informacijos vartotojai, lygindami įvairių ataskaitinių laikotarpių, veiklos sričių, įmonių ir pan. duomenis, gali spręsti apie veiklos tendencijas ir perspektyvas.

· Patikima. Šis principas reikalauja, kad finansinėse ataskaitose pateikta informacija būtų parengta atsargiai įvertinant visas ūkines operacijas, kad turtas ir pajamos nebūtų nepagrįstai padidinti, o įsipareigojimai ir sąnaudos – sumažinti.

·   Savalaikė. Finansinė informacija turi būti laiku prieinama įmonės veiklos sprendimus priimantiems asmenims.

· Suprantama. Finansinė informacija turi būti klasifikuojama, aiškiai bei glaustai apibūdinama ir pateikiama jos vartotojams. Dažniausiai finansinių ataskaitų informacijos vartotojai turi tam tikrų specialiųjų apskaitos, finansų, kitų ekonomikos ir verslo žinių, kurios leidžia suprasti ir analizuoti pateikiamą informaciją.

Finansinės atskaitomybės informacija pateikiama remiantis veiklos tęstinumo principu, t.y. manant, kad įmonė veiks neribotą laiką ir artimiausiu metu jos nežadama likviduoti. Visa informacija apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus yra pateikiama finansinių ataskaitų rinkinyje, kurioje atsispindi praėjusių laikotarpių informacija. Šį rinkinį sudaro:

·    Finansinės būklės ataskaita. Pateikiama informacija apie įmonės turtą, įsipareigojimus ir nuosavą kapitalą.

·    Finansinės veiklos ataskaita. Pateikiama informacija apie įmonės pajamas ir sąnaudas.

· Finansinių ataskaitų pastabos. Pateikiama detali informacija apie finansinių ataskaitų straipsnius.

Turtas apibūdinamas kaip per praėjusius laikotarpius gautas ir kontroliuojamas išteklis, iš kurio įmonė tikisi gauti ekonominės naudos būsimaisiais laikotarpiais. Ilgalaikis turtas užtikrina gamybos ar paslaugų teikimo sąlygas (pastatai, statiniai, transporto priemonės) ir tiesiogiai naudojamas produkcijos gamybos procesuose (mašinos ir įrengimai). Finansinis turtas suteikia valdymo teisių kitose įmonėse, uždirba dividendų, palūkanų ir pan. Turtas gali neturėti fizinės formos pvz., autorių teisės, patentai, licencijos. Turtu gali būti įvykdomi įsipareigojimai tiekėjams, kreditoriams, darbuotojams. Jei už turtą yra gaunami pinigai jį parduodant arba apsikeičiama ekonominiais ištekliais su kita sandorio šalimi arba naudojami ekonominiai ištekliai pinigų srautams gauti, laikoma, kad turtas neša ekonominę nauda.

Įsipareigojimai apibūdinami kaip ataskaitiniu ar praėjusiais ataskaitiniais laikotarpiais susidariusios skolos už kurias, įmonė turės atsiskaityti turtu.

Nuosavas kapitalas yra likutis, priklausantis įmonei iš turto atėmus įsipareigojimus. Nuosavas kapitalas skaidomas į kapitalą, perkainojimo rezervą, rezervus ir nepaskirstytąjį pelną (nuostolius).

Pajamos yra turto padidėjimo arba įmonės įsipareigojimų sumažėjimo dėl kurių padidėja nuosavas kapitalas rezultatas.

Sąnaudos – turto sumažėjimo rezultatas arba įmonės įsipareigojimų padidėjimo rezultatas dėl kurių sumažėja nuosavas kapitalas.

Tiek pajamos, tiek sąnaudos apskaitoje pripažįstamos remiantis kaupimo principu, kai uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimo laiką.

Finansinėse ataskaitose pateikiamas įmonės turtas, įsipareigojimai, nuosavas kapitalas, pajamos ir sąnaudos turi būti įvertinti pinigais. Jei tam tikri įmonės sandoriai negali būti patikimai įvertinti pinigais, jie negali būti pateikiami finansinėse ataskaitose.

Įsigytas turto objektas į finansines ataskaitas gali būti įtrauktas įsigijimo savikainos verte arba tikrąja turto verte.

Įsigijimo savikainos atveju turtas yra įvertinamas įsigijimo metu sumokėta arba mokėtina pinigų suma. Šiuo atveju į savikainą yra įtraukiamos visos išlaidos, kurias sudaro pirkimo kaina, pirkimo mokesčiai, išlaidos, susijusios su turto gabenimu, pristatymu bei paruošimu naudoti. Vertinant turtą įsigijimo savikainos metodu yra parodoma tikroji sandorio vertė įsigijimo metu, kuri gali būti patikrinama. Tačiau praėjus tam tikram laikui, turto vertė pasikeičia ir įsigijimo savikainos nebegalima vertinti kaip tikrosios turto vertės.

Tikrosios turto vertės atveju turto vertė nustatoma pagal tuo metu rinkoje esančią to turto vertę. Norint nustatyti tikrąją turto vertę, reikia atsižvelgti į aktyvioje rinkoje skelbiamą to turto vertę. Jei aktyvioje rinkoje negalima rasti turto vertės, galima atsižvelgti į panašaus turto kainas. Jei rinkoje yra neprekiaujama turtu, kurio vertę siekiama nustatyti, tokio turto vertė nustatoma pagal kitokius ekonominius rodiklius ar informaciją. Siekiant nustatyti turto tikrąją vertę, turėtų būti samdomi turto vertintojai ar asmenys turintys tam reikiamą kvalifikaciją.

Tarptautinių apskaitos standartų valdyba baigia rengti finansinės atskaitomybės pagrindų naujinimus. Šiais naujinimais remiantis siekiama atnaujinti ir patikslinti sąvokas. Siekiama pateikti aiškesnę ir išsamesnę informaciją, kuria reikia remtis kai valdyba rengia arba keičia standartus. Tarptautinių apskaitos standartų valdyba tikisi atnaujintus finansinės atskaitomybės pagrindus paskelbti 2018 m. I ketvirčio pabaigoje.

Milda Karopčikaitė

Literatūra:

1.        Exposure Draft ED/2015/3 Conceptual Framework for Financial Reporting. International Accounting Standards Board (2015)

2.        Financial accounting, reporting & analysis. Jennifer Maynard (2017)

3.        Summary of tentative decisions on the Conceptual Framework for Financial Reporting. International Accounting Standard Board (2017)

4.        The Conceptual Framework for Financial Reporting. International Accounting Standards Board (2010)