2-ASIS TARPTAUTINIS APSKAITOS STANDARTAS ,,ATSARGOS“ IR 9-ASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAS ,,ATSARGOS“. PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI

Anotacija

Straipsnyje nagrinėjamas 2-asis tarptautinis apskaitos standartas ,,Atsargos“ (TAS) ir 9-asis verslo apskaitos standartas ,,Atsargos“ (VAS). Lyginami standartų tikslai, jų tvarka, taikymai.

Pagrindiniai raktiniai žodžiai: tarptautiniai apskaitos standartai, verslo apskaitos standartai, atsargos, savikaina.

Įvadas

Finansinei apskaitai tvarkyti būdinga palyginti plati atsargų finansinės apskaitos metodų, modelių ir būdų įvairovė, iš kurių tinkamiausią turi pasirinkti pati organizacija, atsižvelgdama į savo veiklos specifiką. Kiekviena organizacija, turi nustatyti savo apskaitos politiką, kurioje didelis dėmesys skiriamas atsargų apskaitos politikos apibūdinimui, nes nuo pasirinkto atsargų apskaitos bei atsargų įvertinimo metodo labai priklauso organizacijos veiklos finansiniai rezultatai. Šį pasirinkimą lemia ir pati organizacijos veiklos sritis (atsargų sąskaitų klasifikacija, sąskaitų korespondencijos ir pan.). Taigi įmonės turi galimybę pasirinkti, kuriais standartais jos nori vadovautis, kurie iš jų geriau atskleidžia įmonės finansinę būklę, bei jos veiklos finansinius rezultatus.

Straipsnio tikslas – pabrėžti TAS ir VAS standartų ,,Atsargos“ skirtumus, kad įmonei būtų lengviau apsispręsti pagal kurį reglamentavimą, jai geriau vesti buhalterinę apskaitą.

Straipsnio uždaviniai:

1)         Paaiškinti kaip vertinamos atsargos tiek VAS, tiek TAS.

2)         Palyginti atsargų įkainojimo būdus.

 

Tyrimo metodika

Lyginamasis, literatūros šatinių analizė.

2-ojo TAS ,,Atsargos“ ir 9-ojo VAS ,,Atsargos“ tikslas ir taikymo sąlygos

Standartų tikslas – nustatyti atsargų apskaitos tvarką. Standartai taikomi visoms atsargoms išskyrus:

2- asis TAS ,,Atsargos"	9- asis VAS ,,Atsargos"
Nebaigtus darbus pagal statybos rangos sutartis, tarp jų paslaugas, kurios tiesiogiai susijusios su statybos rangos sutartimis.	Nebaigtus darbus pagal statybos rangos sutartis, tarp jų paslaugas, kurios tiesiogiai susijusios su statybos rangos sutartimis.
Finansines priemones	Finansinį turtą
Biologinį turtą susijusį su žemės ūkio veikla ir žemės ūkio produkcija derliaus nuėmimo metu	Biologinį turtą susijusį su žemės ūkio veikla
	Mineralines iškasenas

1 lentelė. Standartų taikymo išimtys

2- asis TAS ,,Atsargos“ taip pat netaikomas atsargų vertinimui, priklausančių:

1)       „žemės ūkio ir miško produkcijos, žemės ūkio produktų po derliaus nuėmimo, naudingųjų iškasenų ir gaminių iš jų gamintojams (tiek, kiek šios atsargos vertinamos grynąja galimo realizavimo verte, remiantis  tose ūkio šakose priimta praktika). Kai tokios atsargos vertinamos jų grynąja galimo realizavimo verte, šios vertės pokyčiai pripažįstami to ataskaitinio laikotarpio pelnu arba nuostoliais;“

2)       „biržos prekių pardavimo tarpininkams, kurie vertina atsargas jų tikrąja verte atėmus pardavimo išlaidas. Kai tokios atsargos vertinamos jų tikrąja verte atėmus pardavimo išlaidas, pokyčiai tikrąja verte atėmus pardavimo išlaidas pripažįstami to ataskaitinio laikotarpio pelnu arba nuostoliais.“

Atsargų vertinimas

Atsargos turi būti abiem standartais įvertinamos  įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant  į tai kuri iš jų yra mažesnė.

Sudarant finansines ataskaitas, duomenys apie atsargas pateikiami balanse pagal 2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“ reikalavimus ir įvertinamos įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, ta, kuri iš jų yra mažesnė. 1-ajame TAS taip pat pateikiami nurodymai dėl finansinių ataskaitų struktūros, šiuo atveju, kaip gali būti pateikiamas balansas.

Atsargų savikaina

Pagal 2- ajį Tarptautinį apskaitos standartą, atsargų savikaina apima visas įsigijimo, perdirbimo ir kitas išlaidas, susidariusias gabenant atsargas į dabartinę jų buvimo vietą ir suteikiant joms dabartinę būklę.

Apibendrinus tiek VAS tiek TAS galime išskirti, kad į atsargų įsigijimo savikainą įskaitoma:

1)        pirkimo kaina, iš kurios atimame pirkimo metu žinomas ir taikytas nuolaidas ir nukainojimus;

2)        su atsargų įsigijimu susiję negrąžintini mokesčiai ir rinkliavos (muitai, akcizai, PVM ir kt.);

3)        transporto, krovimo ir kitos išlaidos, tiesiogiai priskirtinos atsargų įsigijimo išlaidoms.

9-ame VAS yra išskiriama atsargų (produkcijos) pasigaminimo savikaina, kurią sudaro tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos. O 2-asis TAS šiuos nurodymus išskiria į dvi dalis: ,,Perdirbimo išlaidas“ ir ,, Kitas išlaidas“. Šios standartų dalys apima tas pačias išlaidas, kurios turi būti įtrauktos į atsargų pasigaminimo savikainą. Tai būtų:

1)         „pagrindinių žaliavų (medžiagų), komplektuojamųjų gaminių, tiesioginio darbo užmokesčio išlaidos (atlyginimai, socialinio draudimo įmokos);

2)         netiesioginės gamybos išlaidos: pagalbinių žaliavų (medžiagų), netiesioginio darbo užmokesčio, nusidėvėjimo bei kitos gamybos išlaidos, kurių neina priskirti tiksliniams gaminiams ar jų grupėms, nes jie neturi žymių sąnaudų.“

Grynoji galimo realizavimo vertė

Grynoji galimo realizavimo vertė – tai įvertinta pardavimo kaina, esant įprastoms verslo sąlygoms, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo ir galimas pardavimo išlaidas.

Sudarant balansą atsargos gali būti nukainojamos iki grynosios galimo realizavimo vertės, t.y. parodytos realia, mažesne verte.

Silva Rudytė ir Stasė Palubinskienė savo darbe „Atsargų įsigijimo ir nurašymo apskaitos problemos“ apibendrina, kad „atsargų įsigijimo (pasigaminimo) savikaina palyginama su tų pačių atsargų grynąja galimo realizavimo verte paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. Jeigu grynoji galimo realizavimo vertė yra mažesnė už įsigijimo (pasigaminimo) savikainą, atsargos nukainojamos iki grynosios galimo realizavimo vertės, o skirtumas nurašomas į ataskaitinio laikotarpio bendrąsias ir administracines sąnaudas.“

„Atsargų savikaina ataskaitinio laikotarpio pabaigoje gali būti didesnė už jų grynąją galimo realizavimo vertę, jeigu atsargos buvo sugadintos, visiškai arba iš dalies paseno, paseno morališkai jų pardavimo kaina nukrito ar išaugo įvertintos gamybos baigimo arba pardavimo išlaidos. Atsargų nukainojimas iki grynosios galimo realizavimo vertės atliekamas tam, kad turto balansinė vertė neviršytų sumos, kurią tikimasi gauti pardavus arba sunaudojus šį turtą įprastinio įmonės veiklos ciklo metu. „

Atsargų įkainojimo metodai

Tos pačios prekės gali būti perkamos tuo pačiu metu ir už skirtingą kainą. Dažniausiai nėra žinoma kiek pirkėjas sumokėjo už konkrečią vieną ar kitą parduotą prekę. Iš įvairių gamintojų įmonės dažnai už skirtingas kainas perka vienodo pavadinimo prekes, tad kiek įmanoma tiksliau reikia nustatyti parduotų prekių savikainą ir sandėlyje likusių prekių vertę. Tam reikia nustatyti, kokia tvarka buvo parduotos tos skirtingų kainų prekės.

Atsargų įkainojimo metodai tiek VAS, tiek TAS pateikti 2 lentelėje.

TAS/TFAS	VAS
Konkrečių kainų metodas	Konkrečių kainų metodas
FIFO būdas (darant prielaidą, kad pirmiausiai sunaudojamos anksčiausiai įsigytos ar pagamintos atsargos)	FIFO būdas (darant prielaidą, kad pirmiausiai sunaudojamos anksčiausiai įsigytos ar pagamintos atsargos)
Vidutinių kainų metodas	Vidutinių kainų metodas
	LIFO būdas (darant prielaidą, kad pirmiausiai sunaudojamos vėliausiai įsigytos ar pagamintos atsargos)

2 lentelė. Atsargų įkainojimo metodai

Vilniaus Universiteto mokomojoje knygoje konkrečių kainų metodo taikymas apibrėžiamas taip: „jis taikomas palyginti retai – tik tada, kai konkretiems produkcijos vienetams ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įmanoma nustatyti pirkimo kainą. Šis metodas pasitvirtina apskaitant brangias prekes: automobilius, juvelyrinius dirbinius ir pan.“

Tomas Pilvelis savo magistriniame baigiamajame darbe apibendrina atsargų įkainojimo metodų pasirinkimo galimybes abiejuose standartuose: „kai konkrečių kainų metodas nėra tinkamas, 2-asis TAS „Atsargos“ leidžia atsargas įkainoti tik dviem būdais – FIFO arba vidutinių kainų metodu. LIFO atsargų įkainojimo metodas, vadovaujantis TAS, yra draudžiamas. TAS taip pat nereikalauja finansinėse ataskaitose atskleisti atsargų, laikomų pas trečiuosius asmenis, sumos.“

„LIFO atsargų įkainojimo būdas pagal VAS papildomai gali suteikti įmonėms savotišką laisvę manipuliuoti atsargų įkainojimu siekiant sumažinti atsargų nusidėvėjimą, kuris gali įtakoti įmonių pelno rezultatus. Tačiau jeigu įmonės vadovaujasi bendraisiais apskaitos principais ir daro viską, kad užtikrintų objektyvų bei teisingą informacijos pateikimą veiklos ataskaitose, manytina, kad šis pokytis įmonių apskaitoje nedarytų ženklios įtakos įmonių veiklos rezultatams.“

„Vidutinių kainų naudojimas nesuteikia galimybės išaiškinti prekių kainų didėjimo ar mažėjimo įtakos ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatui, o atsargų vertė balanse gerokai nukrypsta nuo realių laikotarpio pabaigos kainų. Vidutinių kainų nustatymas slenkamojo vidurkio būdu yra tikslesnis rinkos kainų atžvilgiu. Jo esmė ta, kad po kiekvienos atsargų gavimo bei nurašymo operacijos apskaičiuojama nauja vidutinė vieneto vertė ir kiekvieną kartą perskaičiuojama atsargų likučio ir nurašytų gamybai ar parduotų prekių vertė.“

Išvados

1) Finansinėje atskaitomybėje atsargos turi būti įvertinamos žemesniąja verte: arba įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, arba grynąja galimo realizavimo verte. Šio veiksmo tikslas - kad turto balansinė vertė nebūtų didesnė už sumą, kurią tikimasi gauti pardavus arba sunaudojus šį turtą įprastinio įmonės veiklos ciklo metu. Atsargos nukainojamos iki grynosios galimo realizavimo vertės pagal kiekvieną atsargų straipsnį. Visų atsargų nukainojimo (jo atkūrimo) iki grynosios galimo realizavimo vertės suma ir visi atsargų nuostoliai turi būti pripažįstami to laikotarpio, kuriuo buvo atliekami nukainojimai ir (ar) susidarė nuostoliai, veiklos sąnaudomis (pajamomis). Prasidėjus naujam ataskaitiniam laikotarpiui, turi būti apskaičiuojama nauja grynoji galimo realizavimo vertė.

2) Palyginus atsargų įkainojimo metodus, pastebėta, kad pagal VAS įmonės turi didesnį pasirinkimą, kurį metodą naudoti. Taip įmonė pasirenka atsargų įkainojimo metodą, atsižvelgdama į atsargų judėjimo specifiką ir kuris metodas palankiau įtakos įmonės pelno rezultatus, ir pasirinktas metodas visą laiką ir turi būti naudojamas.

Laura Holdack

Literatūra

1.        9-asis Verslo apskaitos standartas ,,Atsargos“. Prieiga per internetą: http://www.avnt.lt/assets/Veiklos-sritys/Apskaita/VAS/Metodinesrekomendacijos/9VASMRnuo2016.01.01TVIRTINIMUIgalutinisSVETAINEI.pdf

2.        2-asis Tarptautinis apskaitos standartas ,,Atsargos“. Prieiga per internetą: http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:02008R1126-20160101&from=LT

3.        Tomas Pilvelis ,,Perėjimo nuo Verslo apskaitos standartų prie Tarptautinių apskaitos standartų įtaka įmonių veiklos rezultatams“ Magistro baigiamasis darbas; Vilnius 2012

4.        Kanapickienė, Rasa; Rudžionienė, Kristina; Jefimovas, Borisas. Įmonių apskaita. - Kaunas 2006. – 167 p. - ISBN 9986-19-971-9.Prieiga per internetą: http://www.knf.vu.lt/dokumentai/failai/katedru/finansu/Kanapickiene_Rudzioniene_Jefimovas_Imoniu_apskaita.pdf

5.        Silva Rudytė, Stasė Palubinskienė „Atsargų įsigigimo ir nurašymo apskaitos problemos“ 2005. Prieiga per internetą: http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:W4h151LPO_gJ:etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2005~1367153544616/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content+&cd=4&hl=lt&ct=clnk&gl=lt